„Jei trokštate taikos, pirmiausia reikės karo prieš Iraną. Jei norite išvengti branduolinės apokalipsės, Irano atominė programa turi būti sunaikinta. Jei trokštate geresnio, sveikesnio pasaulio, reikia išnaikinti Irano pasibjaurėtinus teokratus“, – trečiadienį publikuotame komentare rašo jis.
Izraeliui turi būti leista pulti Irano režimą
A. Heath vertinimu, Izraeliui turi būti leista pulti Irano režimą, o Vakarai turi tai paremti.
„Šis režimas yra pirmoji islamiškojo ekstremizmo valstybė; jis yra beveik visų problemų Artimuosiuose Rytuose šaltinis, pagrindinis terorizmo eksportuotojas, Rusijos sąjungininkas, Kinijos draugas, vėžys, graužiantis bendrą žmonijos likimą“, – komentuoja jis.
Anot A. Heath, Irano režimas 45 metus engė savo žmones, dažnai žiauriausiais būdais, negailestingai persekiodamas moteris ir mažumas. Jo vertinimu, nepasitikėjimo savimi, neišmanymo, savanaudiškumo ir bailumo draskomi Vakarai sąmoningai nekreipė dėmesio į jų maldavimus išsigelbėti.
Tačiau dabar artėja Paskutiniojo teismo diena.
„Atėjo laikas Izraeliui gelbėti Vakarus nuo jų pačių, atlikti nešvarų ir pavojingą darbą, kurio daug didesnės, turtingesnės ir galingesnės šalys yra per daug nusilpusios, kad galėtų imtis pačios.
Tai nebūtų pirmas kartas: Izraelis padarė pasauliui istorinę paslaugą, kai 1981 m. susprogdino Irako Osirako reaktorių, o 2007 m. sunaikino planuotą Al-Kibaro branduolinę jėgainę Sirijoje.
Jei Izraelis pats neturi tam reikalingos įrangos, Joe Bidenas ir Kamala Haris turi atsiųsti savo bunkerius griaunančias bombas. Aš neraginu vykdyti kokią nors sausumos invaziją ar net JK tiesiogiai įsitraukti. Tačiau turime būti sąžiningi: režimo pakeitimas Irane turėtų būti svarbiausias kiekvienos pasaulio demokratinės valstybės užsienio politikos prioritetas. Kodėl Didžioji Britanija vis dar neuždraudė IRGC (Islamo revoliucinės gvardijos – red. past.)?
Antradienio smūgis buvo pražūtingas Irano lošimas. Jis nesugebėjo nužudyti nė vieno izraeliečio ir nepadarė reikšmingos žalos civilinei ar karinei infrastruktūrai. Iranas veltui jau panaudojo dešimtadalį savo 3 000 balistinių raketų atsargų (kaip praėjusiais metais apskaičiavo JAV generolas): jis atskleidė savo esminį karinį ir technologinį nepakankamumą, neužtikrino atgrasymo, privertė smarkiai sugriežtinti Amerikos poziciją, neleido Europos naudingiems idiotams raginti nutraukti ugnį Libane ir pirmą kartą sudarė lemiamą galimybę Izraeliui suduoti triuškinantį karinį smūgį“, – rašo apžvalgininkas.
Jei Iranas būtų nieko nedaręs, jis būtų buvęs viešai pažemintas dėl tiek daug savo sąjungininkų nužudymo, tačiau išvengė tiesioginės ugnies linijos. Elgdamasis taip skubotai, šiurkščiai ir kartu taip nenaudingai, jis mirtinai susilpnino savo pozicijas, mano A. Heath.
„Ji atsiskleidė kaip bjaurus, fanatiškas baikeris, nors ir pakankamai trapus, kad jį būtų galima nuversti. Bent kartą ji neteisingai suprato Ameriką. Ji neteisingai įvertino Izraelio apetitą rizikai ir skausmui. Nė viena Jeruzalės vyriausybė negali toleruoti pakartotinių, eskaluojamų raketų atakų iš milenaristinės valstybės, kuri aiškiai pasiryžusi ją sunaikinti; ir net labiausiai iliuzijomis aptekę Valstybės departamento aparatai dabar mato, kad branduolinis Iranas atvestų mus į Trečiąjį pasaulinį karą“, – tęsia jis.
Įkyrus nuolaidžiavimas Iranui
Anot jo, Vakarų pataikavimas Iranui atsiliepė, o karinis nuolaidžiavimas buvo praktiškai įkyrus.
„Balandį, kai Iranas paleido 170 bepiločių lėktuvų, apie 30 sparnuotųjų raketų ir daugiau kaip 120 balistinių raketų per savo pirmąją tiesioginę ataką prieš žydų valstybę, J. Bidenas liepė Izraeliui „priimti pergalę“. Žmonių aukų ar reikšmingų sužeidimų nebuvo, daug raketų ir dronų numušė tarptautinė koalicija, o tai J. Bidenas pavadino pergale. Izraelio kontrpuolimas buvo daugiausia simbolinis – buvo smogta Irano branduolinės jėgainės radarų sistemai.
Amerikiečiai klydo: režimas, kuris supranta tik brutalią jėgą, pasimokė neteisingai. Jis įgijo drąsos, nes manė, kad senosios raudonos linijos nebeegzistuoja, kad JAV visada sulaikys izraeliečius ir kad režimas dabar gali beveik nebaudžiamai vykdyti įžūlius karo veiksmus, taip sudarydamas sąlygas šią savaitę surengti didesnę ir sudėtingesnę ataką.
Tačiau šį kartą mulos smarkiai suklydo, iš dalies dėl to, kad imperija, kurią jie taip ilgai kūrė, griūva ir jie nebemato racionalumo.
Taip, po spalio 7 d. žiaurumų jie pasiekė didžiulę propagandinę pergalę prieš Izraelį, melagingai vaizduodami teroristus kaip aukas, nepaliaujamai meluodami, perpasakodami sovietmečio kraujo šmeižtą, skleisdami sąmokslo teorijas socialinėje žiniasklaidoje ir padėdami kurstyti antižydišką neapykantą Didžiojoje Britanijoje, Europoje ir Amerikoje. Tačiau, kai kalbama apie realybę vietoje, o ne apie tą, kuri yra Vakarų kalbėtojų mintyse, Irano blogio ašis patyrė nemažai katastrofiškų posūkių“, – teigia A. Heath.
„Izraelis, kurio tikslas – užtikrinti savo ir žydų tautos išlikimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą suduoti triuškinantį smūgį Irano režimui. Jis nusipelno visapusiškos ir neabejotinos Vakarų paramos“, – apibendrina apžvalgininkas.
