Pradiniai rezultatai taip pat parodė, kad ultraortodoksų partijos laimėjo beveik pusę balsų Jeruzalės miesto tarybos rinkimuose, visų pirma dėl mažo kitų politinių blokų rinkėjų aktyvumo.
Iš pradžių buvo planuota, kad mero ir savivaldybių tarybų rinkimai Izraelyje bus surengti spalio 31 dieną, tačiau juos teko atidėti, kai spalio pradžioje prasidėjo karas Gazos Ruože.
Rinkimai pagaliau įvyko antradienį, išskyrus rajonus, kuriuose per karą vyko visuotinė evakuacija.
Beveik 150 000 gyventojų buvo evakuoti iš pasienio rajonų – tiek pietuose prie Gazos Ruožo sienos, tiek šiaurėje prie Libano sienos, kur tarp Izraelio kariuomenės ir „Hamas“ sąjungininkės „Hezbollah“ beveik kasdien vyksta susišaudymai.
Rinkėjų aktyvumas antradienį buvo mažesnis nei per paskutinius savivaldybių rinkimus 2018 metais – balsavo tik 49 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų.
Tel Avive buvusi ekonomikos ministrė Orna Barbivai pripažino pralaimėjimą ilgamečiam dabartiniam merui Ronui Huldai, kuris mero pareigas eina jau ketvirtį amžiaus.
Jeruzalės meras Mošė Lionas taip pat greičiausiai buvo perrinktas didele balsų persvara, rodo Vidaus reikalų ministerijos paskelbti preliminarūs rezultatai.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad antradienio rinkimuose balsavo daug ultraortodoksų bendruomenės narių.
Ultraortodoksai sudaro maždaug trečdalį iš milijono Jeruzalės gyventojų ir tradiciškai balsuoja už politines partijas, kurios gina jų glaudžios bendruomenės interesus.
Palestiniečiai, turintys teisę balsuoti savivaldybių, bet ne Izraelio parlamento rinkimuose, sudaro apie 40 proc. visų Jeruzalės gyventojų.
Tačiau dauguma jų boikotuoja savivaldybių rinkimus nuo tada, kai 1967 metais Izraelis užėmė Rytų Jeruzalę, o vėliau ją aneksavo – šio žingsnio niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.
