Kas toliau?
B. Netanyahu partija „Likud“ ir kitos dešiniojo sparno partijos 120 vietų parlamente tikriausiai turės maždaug 65 vietas, todėl beveik neabejojama, kad prezidentas Reuvenas Rivlinas paves dabartiniam premjerui formuoti naują vyriausybę.
Po konsultacijų su visomis partijomis R. Rivlinas paprašys B. Netanyahu parengti oficialias koalicines sutartis. Tam jis turės 42 dienas.
Be tradicinių sąjungininkų B. Netanyahu galėtų pakviesti jungtis prie koalicijos savo pagrindinį varžovą – centristinį aljansą „Mėlyna ir balta“, laimėjusį 35 vietas. Visgi toks scenarijus laikomas mažiau tikėtinu.
B. Netanyahu gali tapti pirmuoju pareigas einančiu Izraelio premjeru, kuriam bus pareikšti oficialūs kaltinimai.
Generalinis prokuroras paskelbė artimiausiomis savaitėmis ketinąs pareikšti premjerui kaltinimus kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu.
Tačiau net ir apkaltintas premjeras neprivalėtų atsistatyti. B. Netanyahu būtų priverstas trauktis tik tuo atveju, jeigu jo kaltė būtų pripažinta ir jeigu būtų išnaudotos visos galimybės teikti apeliaciją.
Kas laukia B. Gantzo?
Duomenys, gauti suskaičiavus 97 proc. balsų, rodo, kad pagrindinio B. Netanyahu varžovo buvusio kariuomenės vado Benny Gantzo aljansas „Mėlyna ir balta“ turėtų gauti tiek pat vietų, kaip ir premjero partija „Likud“.
Tačiau dėl potencialių partnerių nesėkmės rinkimuose aljansas neteko galimybės suburti daugiau nei 55 vietas turinčią koaliciją ir pretenduoti į valdžią.
Itin skaudų smūgį patyrė Izraelio darbo partija, naujos sudėties parlamente turėsianti tik šešis savo atstovus. Darbo partijos ir centristinės pakraipos partijos „HaTnuah“ aljansas kadenciją baigiančiame Knesete turėjo 24 vietas.
B. Gantzas turėtų tapti parlamentinės opozicijos lyderiu.
Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti ketvirtadienį popiet, kai bus baigti skaičiuoti visi likę balsalapiai, įskaitant karių atiduotus balsus.
Kas gali keistis?
Jei rinkimų rezultatai smarkiai nepasikeis, esminių politikos krypties pokyčių tikriausiai nebus. Kadenciją baigianti B. Netanyahu vyriausybė laikoma dešiniausia per Izraelio istoriją. Būsimo ministrų kabineto sudėtis veikiausiai bus panaši.
Savo pozicijas sustiprino dvi žydų ultraortodoksų partijos, savo bendrą turimų vietų skaičių padidinusios nuo 13 iki 16-os. Tai reiškia, kad jos turės daugiau įtakos vyriausybėje, ypač sprendžiant su religija ir valstybe susijusius klausimus, pavyzdžiui, dėl žydų ultraortodoksų šaukimo atlikti privalomąją karinę tarnybą. Šiuo klausimu šalyje šiuo metu verda audringos diskusijos.
Palestiniečių klausimas
Likus vos trims dienoms iki balsavimo B. Netanyahu paskelbė itin kontroversišką pažadą savo pergalės atveju aneksuoti žydų nausėdijas okupuotame Vakarų Krante. Toks žingsnis tikriausiai galutinai sužlugdytų viltis dėl vadinamojo dviejų valstybių sprendinio.
Nėra jokių ženklų, kad naują vyriausybę suformavęs B. Netanyahu pakeistų savo kursą. Izraelis laikosi griežtai dešinės pakraipos politikos, o daugelis rinkėjų yra nusivylę nesėkmingomis pastangomis tartis dėl taikos su palestiniečiais.
Praėjus penkeriems metams po istorinių 1993-iųjų Oslo taikos susitarimų kilo antroji kruvina palestiniečių intifada (sukilimas).
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) išreiškė viltį, kad rinkimai Izraelyje padės įtvirtinti taiką. Tačiau palestiniečių aukšto rango pareigūnė Hanan Ashrawi trečiadienį pareiškė, jog balsavimo rezultatai užkerta tam kelią.
„Jie išrinko jiems atstovauti griežtai dešinįjį, ksenofobišką ir prieš palestiniečius nusistačiusį parlamentą“, – sakė ji.
