Įvykių chronologija
16:01 – Pradeda bėgti žmonės. Pasirodo dūmai 16:05 – Vietos gelbėtojų tarnyba gavo skambutį apie gaisrą prekybos centre 16:05 – Baigiasi kino seansas antrojoje kino salėje, kurioje vėliau žuvo dešimtys žmonių. 16:06 – Dūmai užpildo prekybos centrą. 16:15 – Atvyksta pirmoji gaisrinė mašina. Prastovi 4 minutes ir važiuoja už pastato. 16:18 – Atvyksta antroji mašina. Prastovi dar 5 minutes, nuvažiuoja. 16:20 – Gaisrininkų komanda įžengia į prekybos centrą. 17:00 – Atvykus dar trims gaisrinėms, pradedamas gesinti degantis pastatas. 17:29 – Pakeliamas kranas nuimti žmones nuo stogų ir iš langų: iš baseino ant stogo užlipusi liudininkė teigė, kad ten jiems teko išbūti „mažiausiai 40 minučių“.
Šiuo metu tyrimas svarsto dvi pagrindines gaisro kilimo priežastis. Tyrimų komiteto teigimu, dėl perkrovų, netvarkingos instaliacijos ir trumpo sujungimo užsidegė elektros tinklų laidai, kurie buvo pratiesti tiesiog vaikų žaidimo kambaryje. Aplink buvo gausu itin degių medžiagų. Antroji versija apie padegimą, kurią iš pradžių platino vietos žiniasklaida, o pakurstė parodymus davusi prekybos centro direktorė Nadežda Sudenok, kol kas patvirtinimo nesulaukia.
Gaisro metu žuvo 64 žmonės, daugiausiai, net 41, vaikai. Kaltinimai kol kas pateikiami 5 žmonėms, dar keli yra apklausiami.
Aplaidus prekybos centro patalpų įrengimas
Be jau minėtos aplaidžiai įrengtos elektros instaliacijos prekybos centre nustatyta daugiau grubių pažeidimų. Projektuojant buvusį fabriką buvo padaryta esminių klaidų, kurios nulėmė itin didelį pastato gaisringumą.
Tačiau gaisras prasidėjo viduryje dienos, vietoje, kurioje buvo daug žmonių. Todėl lemiamas tokio masto tragedijos veiksnys – nesuveikusi priešgaisrinės apsaugos sistema. Pirminiais duomenimis, po pasikartojančių klaidingų aliarmų priešgaisrinės saugos sistema buvo perjungta į „rankinę kontrolę“, o apsauginis paprasčiausiai jos neįjungė. Paties apsaugos darbuotojo teigimu vietos žiniasklaidai, įjungti tos sistemos jis išvis negalėjo.
Apsaugos komandos pamainos vadas Sergejus Antiušinas, teisme žurnalistų paklaustas, ar perspėjo vadovybę apie susidariusią pavojingą situaciją, atsakė: „Kas manęs ten klausytų? O ir taip visi tai žinojo“.
Suveikus priešgaisrinei sistemai, kino salėse turėjo būti automatiškai įjungtos šviesos ir nutrauktas filmo rodymas. Tai būtų išgelbėję salėje užtrukusių žmonių gyvybes.
Nelaimės liudininkai taip pat tikina, kad visi priešgaisriniai evakuaciniai išėjimai buvo užrakinti ir/ar užblokuoti pašaliniais daiktais.
Beje, teisme buvo atskleistas ir prekybos centro direktorės mėnesinis atlyginimas – 50 tūkst. rublių (daugiau nei 700 eurų), o apsaugos pamainos vado – 15 tūkst. rublių (apie 210 eurų).
Bilietų pardavėjos ir fotografas
Tą dieną kino teatre dirbo dvi bilietų pardavėjos – Natalija Naimušina ir Olesia Bogatenko. „Kuomet prasidėjo gaisras, mes pastebėjome, kad neveikia aliarmas. Tačiau iš vaikų žaidimų kambario pradėjo sklisti daug dūmų. Mes pradėjome bėgioti į sales ir šaukti, kad reikia išeidinėti, degam. Dalis žmonių iškart pradėjo bėgti, kiti – lėtai rinkti daiktus“, – teigiama moterų parodymuose.
Baudžiamojoje byloje kaip liudininkės pakviestos bilietų pardavėjos tikina, kad ugnis plito labai greitai, visą aukštą staiga padengė tiršti juodi dūmai. „Mums teko išeiti, žmonės jau nebegalėjo išeiti iš salės per pagrindinį išėjimą“, – taip pat tikino jos.
Taip pat yra teigiama, kad prekybos centre žaidimus vaidmenimis organizavęs fotografas Jevgenijus, laimingo atsitiktinumo dėka turėjęs užduotims vaikams dujokaukių rinkinį, išgelbėjo trečiojoje salėje sėdėjusius žmones.
Šiuo metu tyrimas dar tikslina įvykio aplinkybes, tačiau gali būti, kad tiek Natalija, tiek Olesia puolė perspėti pirmojoje salėje sėdėjusius, o antrojoje salėje žiūrėjusių asmenų niekas taip ir neperspėjo. Iš trečiosios žmones išvedė dujokaukę turėjęs fotografas-animatorius. Vidurinėje salėje žmonės duris atidarė (ir išvydo tirštus dūmus) tik tuomet, kai pasibaigė filmo seansas. Tuo metu prekybos centras jau degė 10 minučių.
Abi kino teatro darbuotojos savo vadovybei „atsiskaitė“, kad visi kino teatro lankytojai buvo evakuoti.
Sprendimas užsibarikaduoti
Taipogi jau yra žinoma, kad didžioji dauguma žmonių žuvo antrojoje kino teatro salėje. Iš kitų dviejų salių, kur buvo netgi daugiau žmonių, žmones sėkmingai suspėta evakuoti. Kokia to priežastis? Tikėtina, kad paprasčiausiai šioje salėje filmuką vaikams žiūrėjusiųjų niekas neperspėjo apie gaisrą. Šioje salėje vienintelėje žmonės ramiai žiūrėjo kiną, kol aplink jau įsiplieskė gaisras, o koridorių užtvindė dūmai.
Teigiama, kad vienintelis išgyvenęs iš antrosios kino salės yra Michailas Trusovas. Vyro teigimu, pasibaigus seansui ir atidarę duris jie ten išvydo tirštus dūmus. Šiuo metu tiksliai nėra žinoma kas konkrečiai, tačiau buvo „bendrai nuspręsta“ užkamšius tarpus laukti pagalbos viduje. Primename, salėje rodė animacinį filmuką ir daugiausiai buvo susirinkę moterys ir mažamečiai vaikai.
„Praėjus kažkur 15 minučių, vaikams pradėjus alpti, taip ir nesulaukus pagalbos, aš nusprendžiau eiti avariniu išėjimu ieškoti pagalbos. Žengiau faktiškai porą žingsnių ir nualpau. Kažkas mane išgelbėjo, gal pastebėjo mano telefono žibintuvėlį“, – pasakojo žurnalistams vienintelis išgyvenęs iš antrosios kino salės.
Gaisrininkai „veikė pagal instrukcijas“
Kino teatro vadovybė, remiantis savo streso būsenos darbuotojų teiginiais, į prekybos centro užklausą atsakė, kad žmonės evakuoti, o pastarieji, jau į gaisrininkų užklausą, atsakė tą patį: „Žmonių viduje nėra“.
Tačiau antrojoje kino salėje buvo likę žmonės, kurie skambino savo artimiesiems, manydami, kad prekybos centre įvykdytas teroro išpuolis, ir prašė juos išgelbėti. Kemerovas – nėra labai didelis miestas. Ten gyvena vos 100 tūkst. gyventojų, daugelis artimųjų po skambučio praėjus mažiau nei 5-10 minučių jau buvo prekybos centre.
Į gaisrą pas degančius savo vaikus spėjo atvykti ir vienas vyras, kuris buvo net už 70 kilometrų nuo miesto. Į Kemerovą jis grįžo per 20-25 minutes. Tačiau, užbėgęs į ketvirtąjį aukštą, jis sužinojo, kad „ten nieko nėra“ ir gaisrininkai jam „negali niekuo padėti“.
Yra ne vienas artimųjų liudijimas, kad ketvirtajame aukšte juos pasitiko pirmieji pasirodę gaisrininkai – nepadėjo nei maldavimai, nei pokalbių su ugnies spąstuose atsidūrusiais žmonėmis garsiakalbių telefonuose įjungimas. Gaisrininkai buvo nesukalbami. Visų pirma, pagal jiems „iš viršaus nuleistas“ instrukcijas, nieko gelbėti iš kino salių nereikėjo, nes oficialiai ten „nieko nebuvo“, antra, jie teisinosi neturintys reikiamos gelbėjimui įrangos, todėl reikia laukti atvykstančių kitų „gelbėtojų“.
Pirmajame prekybos centro aukšte nelaimės metu buvęs trijų mergaičių tėvas į gaisro vietą pateko anksčiau už gaisrininkus. Pakilus į ketvirtąjį aukštą jis pasakė, kad viduje yra jo vaikai. Tikriausiai apsaugos darbuotojai jam davė šlapią skudurą prisidengti veidą, tačiau pasiekti kino salės vyrui nepavyko – pajutęs, kad netenka sąmonės, jis grįžo atgal ir bandė pasitelkti rimtesnes priemones. Išdaužė langą, gavo didesnį skudurą, tačiau patekti į salę jam ir vėl nepavyko. Tuomet jis išvydo tris gaisrininkus, kuriuos bandė nuvesti į kino salę, tačiau pakeliui paklydo ir gaisrininkai nubėgo su atsiradusiu kitu vyru, kuris „aptiko gaisro židinį“. Kita jo sutikta gaisrininkų brigada jau veikė pagal savo vadovybės nurodymus ir į vyro maldavimus vykti kartu su juo nereagavo. Vyras prašė duoti jam specialią gaisrininkų kvėpavimo įrangą, tačiau šie jam atšovė, kad „atsarginių nėra“.
Patys gaisrininkai tvirtina, kad padarė viską, kas buvo įmanoma, tačiau susidūrė su prekybos centro prastu darbo organizavimu bei netvarkinga priešgaisrine sistema.
