Buvęs „NEXTA“ vyr. redaktorius Ramanas Protasevičius buvo sulaikytas gegužės 23-ąją, kuomet lėktuvas, kuriuo jis skrido iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske dėl melagingo pranešimo apie sprogmenį. Baltarusijoje jam yra iškeltos trys baudžiamosios bylos ir gresia iki 15 metų kalėjimo.
Baltarusija dėl tokio veiksmo susilaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, valstybei gresia sankcijos. Taip pat daugeliui kyla klausimų dėl to, kaip turėjo elgtis „Ryanair“ pilotas baltarusiams „rekomenduojant“ skristi į Minską ar ką reiškia „valstybinio terorizmo“ sąvoka.
Vakarų šalys kaltina A. Lukašenką valstybiniu terorizmu. Ką tai reiškia?
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad lėktuvas buvo nuvarytas, ir kartu su JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Baltijos ir kitų šalių atstovais inicijavo civilinių skrydžių virš Baltarusijos teritorijos draudimą.
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Baltarusijos veiksmus pavadino „šokiruojančiu režimo aktu, kuris sukėlė grėsmę 120 žmonių gyvybėms“. Prie kaltinimų Baltarusijos režimui suorganizavus „valstybės remiamą terorizmą“ prisijungė ir „Ryanair“ vadovas Michaelis O’Leary.
Valstybės terorizmu vadinamas toks valstybės smurtas prieš civilius, kuris dažniausiai pasižymi neteisėtais sulaikymais, žmogžudystėmis, pagrobimais, kankinimais ir neoficialiais teismais. Pats terminas ir jo apraiškos yra įtvirtinti 1987 m. priimtoje Ženevos deklaracijoje dėl terorizmo.
Vienas ryškiausių pavyzdžių yra buvęs Libijos diktatorius Muamaras Kaddafis, kuriam pateikti kaltinimai dėl sprogimo Berlyno diskotekoje, kurioje dažnai lankėsi JAV kariai, organizavimo. O taip pat jam inkriminuojamas lėktuvo, skridusio į Paryžių, sprogdinimas. Antruoju atveju Libijos valdžia pripažino, kad teroro išpuolį organizavo vienas iš oficialių valstybės tarnautojų.
Baltarusijos valdžios veiksmai prieš R. Pratasevičių formaliai atitinka du Ženevos konvencijos punktus: slaptą operacijos prieš nacionalinio išsivadavimo judėjimo narį vykdymas ir visų įstatymų sustabdymo taikymas imituojant antiteroristinę operaciją.
Baltarusijos valdžia laikosi savo versijos apie „pranešimą dėl užminuoto lėktuvo“, dėl ko A. Lukašenka tariamai turėjo nutupdyti lainerį Minske.
Pagrindinis pažeidimas – lėktuvo atsiradimas Baltarusijos teritorijoje
Aviacijos teisininkas Aleksejus Eltunovas, pažymi, kad grubių tarptautinių konvencijų (Čikagos, Monrealio ar Hagos) formaliai nebuvo padaryta, nes jos nereguliuoja valstybių veiksmų, kurių oro erdve skrenda numanomai užminuotas lėktuvas. Pasak jo, tokiu atveju sprendimą priima orlaivio kapitonas.
Teisininkas Zacharas Tropinas Baltarusijos veiksmuose mato akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą – paties lėktuvo atsiradime Baltarusijos teritorijoje ir jo priverstiniame nutupdyme. Pasak jo, draudžiama imtis bet kokių jėgos veiksmų civilių lėktuvų atžvilgiu.Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu skrydis atliekamas be leidimo arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad lėktuvas yra naudojamas tikslams, kurie prieštarauja Čikagos konvencijai. Pavyzdžiui, vienas iš tokių atvejų galėtų būti, jeigu lėktuvu būtų planuojama pasinaudoti teroristinei veiklai.
Nebuvo įsitikinta dėl grasinimo susprogdinti patikimumo
Nyderlanduose dirbantis tarptautinės teisės advokatas Igoris Zubovas „tut.by“ pasakojo, kad Baltarusijos valdžios veiksmuose galima įžvelgti grubius tarptautinės teisės pažeidimus – buvo neteisėtai kišamasi į civilinės aviacijos veiklą.
„Šiuo metu publikuota informacija rodo, kad „Ryanair“ skrydis FR4978 atliko priverstinį nusileidimą Minske nurodžius „Belaeronavigacija“ dispečeriui. Tuo atveju, kuomet dispečeris praneša apie rimtą grėsmę orlaiviui ir rekomenduoja leistis, skrydžio vadas paklūsta ir leidžiasi nurodytame dispečerio oro uoste. Tai numatyta tarptautiniuose aviacijos standartuose, surašytuose Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencijos) 2 priedėlyje „Skrydžio taisyklės“. Palydintis orlaivį naikintuvas šiuo atveju taip pat yra standartinė procedūra. Nepaisant to, nežiūrint į formalų aviacijos taisyklių laikymąsi, Baltarusijos valdžios veiksmuose matyti grubus tarptautinių teisių pažeidimas, o konkrečiai – neteisėto kišimosi į civilinę aviaciją aktas, – pažymi ekspertas. – Iš paviešinto radijo pokalbio įrašo darosi aišku, kad „Belaeronavigacija“ dispečeris pranešė „Ryanair“ reisui FR4978 apie aukščiausią sprogimo lygį (code red), tačiau vėliau paaiškėjo, kad toks pranešimas kelia daug klausimų dėl jo patikimumo. Tai nurodo vien tas faktas (tuo metu dar nebuvo informacijos, kad ir pats laiškas buvo atsiųstas praėjus pusvalandžiui po lėktuvo kurso pakeitimo, – red. past.), kad ugnies nutraukimas Gazos sektoriuje, ko buvo reikalaujama laiške, jau buvo pasiektas likus trims dienoms iki „Ryanair“ FR4978 skrydžio. Reikia pažymėti, kad remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėto kišimosi nuostatais, valdžia turi metodiškai ir realistiškai įvertinti sprogimo grėsmę esant pranešimo dėl užminavimo pranešimams. Tokiu būdu, pranešimas apie aukščiausio lygio sprogimo grėsmės lygį „Ryanair“ FR4978 reisui, kuris nulėmė jo priverstinį nusileidimą Minske, gali būti klasifikuojamas kaip neteisėto kišimosi į civilinę aviaciją aktas“.
Eksperto teigimu, Baltarusijos valdžia pažeidė tarptautinius įsipareigojimus ir sulaikydama R. Pratasevičių su S. Sapega. „Kovos su neteisėtais aktais, nukreiptais prieš civilinės aviacijos saugumą konvecija (Monrealio konvecija), kuri yra ratifikuota Baltarusijoje, tiesiogiai numato, kad valstybė, kurios teritorijoje įvykdomas priverstinis orlaivio nutupdymas, „padeda keleiviams ir ekipažui toliau tęsti jų kelionę“ (nepaisant jų pilietybės). Kitaip tariant, Ramanas Pratasevičius ir Sofija Sapega turėjo tęsti savo kelionę į Vilnių. Tokiu būdu Baltarusijos valdžios veiksmai rodo neteisėto kišimosi į civilinę aviaciją ir tarptautinės konvencijos pažeidimo aktą“, – cituojamas I. Zubovas.
