Po daugelį metų trukusių ginčų ir virtinės triuškinamų pralaimėjimų kadaise susiskaldžiusi opozicija susivienijo siekdama bendro tikslo – per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus išstumti ilgametį lyderį iš valdžios.
Pernai sudarytas šešių partijų aljansas vienija margą virtinę politinių jėgų: kairiąsias, liberaliąsias ir buvusias ultradešiniąsias.
Visos jos kaltina 58 metų V. Orbaną, nuolat konfliktuojantį su Briuseliu dėl migracijos ir teisės viršenybės klausimų, korupcija ir augančiu autoritarizmu nuo pat jo atėjimo į valdžią 2010 metais.
Dabar opozicija tikisi, kad naujoji pirminių rinkimų sistema padės jiems įveikti Vengrijos valdančiąją partiją „Fidesz“.
„Opozicija gali varžytis su „Fidesz“ tik tuo atveju, jeigu ji yra viename bloke – mes tai sužinojome iš savo karčios patirties“, – naujienų agentūrai AFP sakė žaliųjų partijos LMP kandidatas Antalas Csardi (Antalas Čardis).
2012-aisiais įvesta sistema, veikianti principu „laimėtojas gauna viską“, 2014 ir 2018 metais leido „Fidesz“ užsitikrinti „superdaugumą“ parlamente, nors ji laimėjo mažiau nei pusę balsų.
Tuo metu pirminiai rinkimai leis opoziciją palaikantiems rinkėjams atiduoti savo balsus už bendrus stovyklos kandidatus, kurie kiekvienoje iš 106 Vengrijos rinkimų apygardų mes iššūkį tiek pačiam V. Orbanui, tiek varžovams iš „Fidesz“.
„Naujovė“
Rugsėjo 18–26 dienomis visoje šalyje vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose dalyvauja daugiau nei 250 kandidatų, o pats balsavimas vyksta internetu ir asmeniškai.
Jei prireiks, antrasis turas dėl kandidato į premjero postą įvyks laikotarpiu nuo spalio 4 iki 10 dienos.
Pasak A. Csardi, pirminiai rinkimai yra „naujovė, kurią mums primetė“ rinkimų sistema, taip pat vienintelė viltis, kad laimės prieš „Fidesz“ nusiteikęs kandidatas.„Visos opozicinės partijos turi ideologinių nesutarimų, todėl pirminiai rinkimai yra geriausias būdas nuspręsti, kas taps bendru kandidatu“, – pažymėjo jis per sekmadienį vykusius televizijos debatus su centristų judėjimo „Momentum“ atstovu Ferencu Gelencseriu (Ferencu Gelenčeriu).
Ši sistema yra populiari ir tarp opozicijos rinkėjų.
Debatus iš studijos stebėjęs žiūrovas Gyorgy Abelovszky (Derdis Abelovskis) sakė, kad tai „puiki idėja“, kuria „reikėjo pasinaudoti per ankstesnius rinkimus“.
„Nepalaikau nė vienos iš šių opozicinių partijų, šį vakarą dalyvaujančių debatuose, bet balsuosiu už bet kurią iš jų, kuri čia laimės," – AFP sakė šis 67 metų vyras.
Tokios nuotaikos gali nulemti daugiau nei dešimtmetį trukusio V. Orbano valdymo pabaigą per visuotinius rinkimus, vyksiančius kitų metų balandį.
Šiuo metu viešosios nuomonės apklausos rodo, kad pirmą kartą nuo jo atėjimo į valdžią parlamento rinkimai bus nenuspėjami.
„Nepaisant ideologinio opozicinių partijų susiskaldymo, daugumai jų rinkėjų pagrindinis ateinančių metų rinkimų klausimas yra tai, ar Viktoras Orbanas išeis, ar ne, nieko daugiau“, – AFP sakė analitinio centro „Republikon“ ekspertas Danielis Mikeczas (Danielis Mikecas).
Įtrūkimai aljanse?
Nepaisant nesutarimų, visi penki kandidatai į premjerus, dalyvavę pirmuosiuose iš trijų debatuose sekmadienį, daugiausia buvo nusiteikę prieš V. Orbaną.
Tačiau aljanse atsirado įtrūkimų. Birželį buvusi ultradešiniųjų partija „Jobbik“ nepaisydama sąjungininkų nepritarimo nubalsavo už prieštaringai vertinamą „Fidesz“ pasiūlytą įstatymą, nukreiptą prieš LGBTQ bendruomenę.
Vis dėlto opozicinės partijos tikisi remtis savo sėkme 2019 metų savivaldybių rinkimuose; tuomet jos pirmą kartą pasitelkė vienijimosi prieš „Fidesz“ strategiją.
Tai atnešė aljansui netikėtų pergalių Budapešte ir kelių regionų miestuose, o V. Orbano sukurtai sistemai, kurią jis pats vadina „neliberaliąja demokratija“, buvo suduotas pirmas rimtas smūgis.
Dėl tarppartinės paramos Budapešto mero postą laimėjęs liberalas Gergely Karacsony (Gergejis Karačonis) šią savaitę pareiškė „besitikįs laimėti“ prieš V. Orbaną.
„Galiu geriausiai integruoti ir suvienyti šią įvairialypę opoziciją“, – pabrėžė G. Karacsony.
