Iš pradžių Aiša Makašaripova nebuvo tikra dėl ko ją pradėjo sekti. Šiaurės Kaukaze esančios Rusijos Dagestano respublikos sostinėje Mahačkaloje gyvenanti A. Mašaripova, kad yra sekama pastebėjo prieš kelias savaites, kai ją iš darbo nuolatos ėmė lydėti nepageidaujama kompanija.
„Aš esu pardavimų vadybininkė ir, kai išeinu iš darbo namo, būna 23 valanda, taigi tamsu. Pakeliui namo aš pradėjau pastebėti automobilius tamsintais stiklais ir pėsčiomis man iš paskos sekantį vyrą“ - pasakoja A. Mašaripova.
„Aš paprašiau, kad draugas lydėtų mane namo, nes baiminausi. Aš nežinojau, su kuo visa tai yra susiję. Mano mama norėjo, kad išeičiau iš darbo ir likčiau namuose. Aš jaučiuosi taip tarsi mano gyvybei grėstų pavojus“ - teigia A. Mašaripova.
Tiesa, netrukus ji suprato, kas dedasi. Rusijos dienraštis „Komsomolskaja Pravda“ balandžio 9 dieną išspausdino 22 moterų nuotraukas. Bent vienas šių moterų giminaitis žuvo nuo Rusijos specialiųjų pajėgų rankos, todėl buvo manoma, kad šios moterys gali tapti potencialiomis savižudėmis.
30 metų sulaukusi 4 vaikų motina A. Mašaripova buvo sąraše, nes jos brolis Rasulas 2005 metais buvo nukautas kovodamas su Rusijos pajėgomis.
A. Mašaripova teigia, kad tuo metu, kai giminaičiai parodė jai laikraštį su jos nuotrauka ir asmeniniais duomenimis, ji buvo šokiruota. Moteris neigia bet kokias sąsajas su teroristais ir dabar siekia paduoti laikraštį į teismą.
„Tai yra absurdas. Aš esu 4 vaikų motina. Mano gyvenimas yra pilnavertis. Aš einu į darbą, grįžtu namo, rūpinuosi vaikais ir vėl einu dirbti“ - teigė moteris „Laisvosios Europos radijo“ Šiaurės Kaukazo tarnybai.
„Aš esu šokiruota. Mano mama yra šokiruota. Visi mano draugai buvo šoke, kai visa tai pamatė“ - skundėsi moteris.
Baiminamasi Juodųjų našlių
Po to, kai kovo 29 dieną Maskvos metro susisprogdino dvi savižudės, Rusijos teisėsauga ėmė kreipti ypatingą dėmesį į Rusijos specialiųjų pajėgų Šiaurės Kaukaze nužudytų kovotojų seses ir našles. Pastaraisiais metais taip vadinamos Juodosios našlės dalyvavo įvykdant ne vieną teroristinį išpuolį visoje Rusijoje. Jos susprogdino du keleivinius lėktuvus, detonavo bombą roko koncerto metu ir dukart rengė išpuolius Maskvos metro – paskutinį kartą kovo 29 dieną.
Tačiau kritikai jau teigia, kad, siekdama užkirsti kelią tolimesniems Juodųjų našlių išpuoliams, Rusijos teisėsauga žengė per toli ir potencialiomis teroristėmis pavertė visas Čečėnijoje ar Dagestane žuvusių kovotojų giminaites. Tai reiškia, kad jos iš esmės pripažintos kaltomis tol, kol neįrodyta priešingai.
Laikraščio sprendimas išspausdinti kai kurių įtariamų moterų nuotraukas sukėlė ypatingą žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą.
Kalbėdamas su „Laisvosios Europos radijo“ Rusijos tarnyba, „Komsomolskaja Pravda“ žurnalistas Aleksdras Kotsas, kuris parašė straipsnį, išspausdintą prie įtariamų Juodųjų našlių nuotraukų, teigė, kad medžiagą straipsniui davė Rusijos teisėsauga, kuri įtarė, kad minėtos moterys yra susijusios su pogrindyje Dagestane veikiančiomis teroristinėmis grupuotėmis.
Jis gina laikraščio sprendimą išspausdinti nuotraukas teigdamas, kad taip siekiama užtikrinti viešąjį interesą.
„Mes čia nekalbame apie įtarimus. Mes kalbame apie prevenciją“ - teigia A. Kotsas.
„Kiek aš suprantu situaciją, tai Dagestano teisėsaugos organai stebi šias moteris, kad nė viena iš jų nenuspręstų atvykti į Maskvą ir susisprogdinti metro“ - teigia žurnalistas.
Jis teigia, kad išspausdinti tokią informaciją buvo itin svarbu konkurencijos persmelktoje žiniasklaidos rinkoje.
„Aš esu korespondentas ir mano darbas yra gauti išskirtinę informaciją. Mes visi gyvename rinkos ekonomikoje ir mums reikia nustebinti savo skaitytojus. Mes neišspausdinome viso sąrašo. Vardai, dėl kurių mes nebuvome tikri, kurių negalėjome patikrinti, nebuvo paskelbti“ - sprendimą gina žurnalistas.
Teisinės dviprasmybės
Ar tokio sąrašo paskelbimas buvo teisėtas? Teisininkai pabrėžia, kad tokius veiksmus reglamentuojantys teisės aktai dažnai būna neišbaigti ar pilni dviprasmybių.
„Civilinis kodeksas draudžia publikuoti bet kurio asmens nuotrauką be jo paties sutikimo nebent to reikalauja valstybės ar viešasis interesas. Kas sudaro valstybės ar viešąjį interesą. Civiliniame kodekse apie tai nekalbama“ - apie problemą, kuri leidžia žurnalistams manipuliuoti kodeksu, kalba Informacijos teisės instituto direktorius Andrejus Richteris.
Jis priduria, kad žurnalistams taip pat leidžiama skelbti asmeninius privačių asmenų duomenis, jei informaciją po oficialaus prašymo jiems yra suteikusi teisėsauga. Tačiau iki šiol neaišku, ar „Komsomolskaja Pravda“ informaciją gavo po oficialaus paklausimo, ar ši informacija paprasčiausiai buvo nutekinta.
Tačiau aišku viena – remiantis Rusijos žurnalistų etikos kodeksu, toks laikraščio veiksmas buvo neetiškas.
Tarp potencialių savižudžių „Komsomolskaja Pravda“ įtraukė tokias žinomas moteris kaip Gulnara Rustamova, kuri yra viena iš organizacijos „Dagestano motinos už žmogaus teises“ vadovių. Ji teigia, kad teisėsauga dažnai šiai organizacijai bando primesti įtarimus teroristų rėmimu, tačiau tokie kaltinimai dar niekada nebuvo įrodyti.
Galiausiai verta pastebėti, kad dauguma į potencialių Juodųjų našlių sąrašą įtrauktų moterų gyvena normalų, visavertį gyvenimą, o Rusijos teisėsaugos veikla vis labiau primena sovietinius laikus.