Jis nurodė, kad susitarime numatytas Vašingtono ir Teherano pasiektas kompromisas, leisiantis Jungtinių Tautų inspektoriams reikalauti leidimų apsilankyti Irano kariniuose objektuose - tai būtų dalis jų stebėjimo misijos pareigų.
Tačiau prieiga prie bet kurio objekto nebūtinai bus suteikta, o jei toks leidimas ir bus duotas, inspektorių apsilankymas gali būti atidėtas - ši sąlyga neabejotinai bus aršiai kritikuojama susitarimo priešininkų kaip suteikianti Teheranui laiko paslėpti bet kokius prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pėdsakus.
Pagal susitarimą, Teheranas turės teisę užginčyti JT inspektorių prašymą, o galutinį sprendimą turės priimti arbitražo komisija, kurią sudarys Iranas ir šešios derybas su vedusios galingosios šalys.
Iranas taip pat turėtų smarkiai suvaržyti savo branduolinę programą ir sutikti su griežtomis JT inspekcijomis, kad bet kokie jo mėginimai pasigaminti branduolinį ginklą taptų neįmanomi ir nesunkiai susekami.
Mainais palaipsniui bus atšauktos Iranui taikomos JT ir Vakarų sankcijos, smaugiančios Irano naftos eksportą ir 78 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomiką.
Persilaužimas buvo pasiektas 18-ąją derybų tarp Irano ir vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, maratono dieną.
Diplomatinės pastangos dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos prasidėjo 2013 metais, kai į valdžią Irane atėjo prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis). Tų metų lapkritį buvo suderinta laikinoji sutartis, bet pernai buvo praleisti du galutiniai terminai, iki kurių ketinta pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį, susitarusios dėl galutinės sutarties gairių ir tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 dienos, bet galutinis terminas buvo dar dukart atidėtas.
Nuo balandžio daug teisinių ir techninių ekspertų dėjo dideles pastangas, kurpdami itin sudėtingą ir techninių detalių gausią sutartį, kad ji būtų veiksminga.
Vėliau derybos įstrigo dėl sankcijų švelninimo tikslaus kalendoriaus ir Irano noro, kad būtų atšauktas jam Jungtinių Tautų paskelbtas įprastinės ginkluotės embargas.
Branduolinio susitarimo sudarymas yra „istorinis momentas“, sako Irano diplomatijos vadovas
Irano užsienio reikalų ministras sveikino susitarimą su šešiomis galingosiomis pasaulio valstybėmis ir sakė, kad jo sudarymas yra „istorinis momentas“.
Visgi Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) pridūrė, kad antradienį sudarytas susitarimas, pagal kurį Teheranas turėtų smarkiai apriboti savo branduolinę veiklą mainais į šaliai taikomų tarptautinių sankcijų atšaukimą, nėra „tobulas“.
„Manau, tai istorinis momentas. Sudarome susitarimą, kuris nėra visiems tobulas, tačiau jis yra tai, ką mes galėjome pasiekti, ir tai yra svarbus laimėjimas mums visiems“, - sakė Irano diplomatijos vadovas baigiamajame derybose dalyvavusių šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Vienoje.
Susitarimas su Iranu suteikia jam „licenciją žudyti“, sako Izraelio ministrė
Irano ir šešių galingųjų pasaulio šalių pasiektas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos suteikia šiitiškai respublikai „licenciją žudyti“, pareiškė Izraelio vyriausybės ministrė.
Miri Regev, buvusi žydų valstybės kariuomenės atstovė spaudai, šiuo metu užimanti kultūros ir sporto ministrės postą, antradienį sakė, kad pasiektas susitarimas yra „blogas laisvajam pasauliui ir žmonijai“.
Izraelis įnirtingai stengėsi užkirsti kelią susitarimui su Iranu, pagal kurį Teheranas turėtų smarkiai suvaržyti savo branduolinę programą mainais į jam taikomų tarptautinių sankcijų palaipsnį atšaukimą.
Irano valdžia daug metų grasino sunaikinti žydų valstybę ir rėmė kovotojų grupuotes, rengusias išpuolius prieš Izraelį.
M.Regev paragino tęsti pasipriešinimą Vienoje sudarytam susitarimui ir pažymėjo, kad JAV Kongresas dar gali jį blokuoti.
„Daugiau negali būti jokių atidėjimų“
Galingųjų šalių užsienio reikalų ministrai sekmadienį vakare Vienos viešbutyje „Palais Coburg“ vėl prisijungė prie JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) bei Irano diplomatijos vadovo Mohammado Javado Zarifo (Mohamado Džavado Zarifo) ir dalyvavo pernakt vykusiose derybose, mėgindami baigti rengti istorinį susitarimą.
Į susitikimą atvykęs Kinijos Wang Yi (Vang I) pareiškė, kad „daugiau negali būti ir neturi būti jokių atidėjimų“.
„Kinija mano, kad joks susitarimas negali būti tobulas, ir jau esama sąlygų mums pasiekti gerą sutartį“, - sakė Kinijos diplomatijos vadovas žurnalistams.
M.J.Zarifas savo ruožtu pareiškė manąs, kad daugiau neturėtų būti jokių derybų pratęsimų, tačiau pridūrė, kad yra pasirengęs derėtis „tiek, kiek reikės“.
„Visada manau, kad pratęsimų neturi būti, bet mes galime dirbti tiek, kiek reikės, kad tai užbaigtume“, - sakė M.J. Zarifas, susitikęs su Kinijos užsienio reikalų ministru.
Derybose taip pat dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolegos iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei Vokietijos - Philipas Hammondas (Filipas Hamondas), Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) ir Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris).
S.Lavrovas iš susitikimo išėjo antradienį apie 1 val. 35 min. (2 val. 35 min. Lietuvos laiku), žurnalistams pareiškęs, kad eina miegoti.
Nerimas regione
Susitarimas gali atverti kelią vėlesniam JAV ir Irano santykių atšilimui, o tokia perspektyva kelia nerimą daugeliui Artimuosiuose Rytuose.
Visų pirma dėl tokios galimos įvykių eigos būgštauja šiitiško Irano varžovė Saudo Arabija, valdoma sunitų dinastijos, taip pat kitos Persijos įlankos monarchijos, laikančios Teheraną regioną destabilizuojančia jėga.
Izraelis, kuris, kaip manoma, turi branduolinį ginklą, nors nėra to viešai patvirtinęs, taip pat yra smarkiai sunerimęs ir skundžiasi, kad rengiamas susitarimas neužkirs kelio jo senam priešininkui Iranui pasigaminti atominę bombą.
„Artėjame prie blogo susitarimo, ir ateinančiu laikotarpiu mes, suprantama, turėsime toliau ruoštis patiems save ginti“, - pirmadienį sakė Izraelio gynybos ministras Moshe Yaalonas (Mošė Jaalonas).
Jungtinėse Valstijose nemažai įtakingų politikų, ypač iš prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) oponentų respublikonų gretų, laikosi nuomonės, kad susitarimas su Iranu yra per silpnas pažaboti jo branduolines ambicijas.
Nebus lengva įtikinti tokiam susitarimui pritarti JAV Kongresą, kuris jo svarstymui turės 60 dienų, sakė Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) sekmadienį transliuotame interviu.
Derybų dėl Irano branduolinės programos maratone priartėta prie galutinės sutarties, sako delegacijos
Irano ir galingųjų šalių derybų dėl Teherano branduolinės programos maratonas tęsėsi antradienį paryčiais, randantis vis naujų ženklų, kad sutartis gali būti pasirašyta artimiausiu laiku.
Įvairių derybininkų delegacijų nariai patarė Vienoje sausakimšoje žiniasklaidos palapinėje susirinkusiems žurnalistams likti visą naktį ir būti pasiruošusiems spaudos konferencijai anksti ryte.
Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovė Marie Harf ir Europos Sąjungos atstovė Catherine Ray savo vienoduose „Twitter“ pranešimuose nurodė, kad „darbotvarkėje esama visokių nepagrįstų gandų“.
Galingųjų šalių grupė „P5 plius 1“, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, pastarąsias 17 dienų stengėsi užsitikrinti susitarimą, kuris užbaigtų 13 metų trukusią priešpriešą su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Prognozuojama, kad ta sutartis smarkiai apkarpys Irano branduolinę programą ir nustatys griežtą Jungtinių Tautų inspekcijų režimą, siekiant užtikrinti, kad bet kokios šiitiškos respublikos pastangos pasigaminti branduolinių ginklų taptų praktiškai neįmanomos ir lengvai aptinkamos.
Mainais būtų palaipsniui atšaukiamos JT ir Vakarų šalių sankcijos, slopinančios Irano naftos eksportą ir 78 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomiką.
Diplomatinės pastangos prasidėjo 2013 metais, kai į valdžią Irane atėjo prezidentas Hassanas Rouhani. Tų metų lapkritį buvo suderinta laikinoji sutartis, bet pernai buvo praleisti du galutiniai terminai, iki kurių ketinta pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį, susitarusios dėl galutinės sutarties gairių ir tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 dienos, bet galutinis terminas buvo dar dukart atidėtas.
Nuo balandžio daug teisinių ir techninių ekspertų dėjo dideles pastangas, kurpdami itin sudėtingą ir techninių detalių gausią sutartį, kad ji būtų veiksminga.
Vėliau derybos įstrigo dėl sankcijų švelninimo tikslaus kalendoriaus ir Irano noro, kad būtų atšauktas jam Jungtinių Tautų paskelbtas įprastinės ginkluotės embargas.
Baltieji rūmai pirmadienį sakė, kad derybų maratone Vienoje „pasiekta tikra pažanga“.
„Tačiau išlieka kai kurių ginčijamų klausimų, kurie lieka neišspręsti“, – Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas sakė žurnalistams Vašingtone.
Pasak jo, JAV ir jų partneriai nenori skubinti galutinių stadijų ilgai besitęsiančiose derybose.
„Paprastai sudėtingiausi klausimai būna tie, kurie nukeliami pačiam galui, – štai kodėl prezidentas Barackas Obama neketina pasiduoti pastangoms viską greitai prasukti pabaigoje“, – pažymėjo J.Earnestas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
