Šiais metais sukanka 25 metai, kai Nobelio taikos premija buvo apdovanotas vienas iš „Solidarumo“ profesinių sąjungų įkūrėjų Lechas Walesa. Naujiena, kad L. Walesai skiriama Nobelio taikos premija buvo paskelbta 1982 metų spalio 5 dieną, prabėgus mažiau nei metams nuo karinio įstatymo, po kurio buvo sunaikintas „Solidarumas“, paskelbimo.
Ta proga pirmadienį Varšuvoje buvo surengtas iškilmingas minėjimas, kuriame apsilankė ir žymus istorikas Normanas Daviesas, nemažą dalį savo tyrinėjimų paskyręs būtent Lenkijai. „Polskie radio“ žurnalistai kalbėjosi su istoriku apie Nobelio premijos suteikimo L. Walesai reikšmę tuometiniame kontekste.
„Polskie radio“: Kokia buvo Nobelio premijos reikšmė apskritai visai Lenkijos istorijai?
N. Daviesas: Būtent dėl Nobelio premijos pasaulis suprato, kad „Solidarumas“ nebuvo tik vietinis fenomenas – jis buvo reikšmingas ir JAV ir visam likusiam pasauliui. Tai buvo pirmas žingsnis komunizmo griūtyje. Tai buvo masinis darbininkų, profesinių sąjungų narių judėjimas. Juk šie žmonės teoriškai turėjo būti išvien su režimu, tačiau nebuvo. Tai buvo esminis momentas.
„Polskie radio“: Kokią reikšmė L. Walesai kaip asmenybei turėjo šis apdovanojimas?
N. Daviesas: L. Walesa yra vienas iš tų lenkiškų vardų, kuriuos žino visuose kontinentuose. Faktas, kad jam buvo suteikta Nobelio premija atvėrė visas duris. Pavyzdžiui, jo pasirodymas Vašingtone prieš Kongresą buvo didis politinis įvykis. Amerika, galingiausia pasaulio tauta, taipogi yra ir labai izoliuota... Jie gyvena savo kontinente, nežino pasaulio taip, kaip jį žino dauguma europiečių. Tačiau staiga ten pasirodė ši persona ir sukėlė absoliučią sensaciją. Tai tik vienas įvykis, įrodantis, kad L. Walesa žengė toliau nei bet kas kitas Lenkijoje.
„Polskie radio“: Ar sutinkate su L. Wales, kad Nobelio premija padėjo pasiekti „Solidarumui“ viską kas įmanoma?
N. Daviesas: Šiandien L. Walesa pasakė kai ką įdomaus. 1982 metais jis buvo internuotas. Situacija buvo ganėtinai beviltiška. „Solidarumas“ buvo sužlugdytas. Dalis jo lyderių buvo išsiųsti į užsienį, dalis įkalinti. Ateitis buvo itin blanki. Atrodė, kad „Solidarumas“ yra nugalėtas. Ir tuomet netikėtai buvo paskirtas šis tarptautinis apdovanojimas. L. Walesa pasakė, kad tai buvo tarsi „naujas vėjas „Solidarumo“ burėse“.
Aš linkčiau naudoti metaforą, kurioje vietoje burinio laivo būtų kalbama apie motorinę valtį. Laivo variklis buvo sustojęs. Laivas plaukė į niekur. Ir pagaliau variklis vėl pradeda veikti. Propeleriai pradeda suktis ir laivas dar kartą ima plaukti pergalės link.
„Polskie radio“: Ar tai buvo asmeninė L. Walesos pergalė, ar visos tautos?
N. Daviesas: Priimdamas prizą, jis pasakė, kad jis yra skiriamas visiems. Juk negali skirti prizo 10 mln. žmonių, reikia turėti simbolinę figūrą, o L. Walesa neabejotinai ja buvo. Tai buvo prizas visam judėjimui.
