Juozapas Paškauskas, LRT.lt
Prieš 222 metus priimta Gegužės 3-osios konstitucija buvo istorinis Abiejų Tautų Respublikos šansas tapti pažangiausia Europoje. Kaip interviu lrt.lt teigė istorikas prof. Šarūnas Liekis, daugelis lietuvių iki šiol nesuvokia, kad ši Konstitucija leido mums įžengti į modernybę, o to nesuvokdami palaikome interesus tų valstybių, kurios XVIII a. pabaigoje pasidalijo Respubliką.
Kokia Gegužės 3-osios konstitucijos reikšmė buvo 1791-aisiais ir kokį vaidmenį ši Konstitucija turi dabar?
Konstitucija leidžia kalbėti apie piliečių atsiradimą. Tai buvo pirmas ženklas, jog mes žengiame į modernybę. Dėl šios priežasties Gegužės 3-osios konstitucija yra svarbi ir mums.
Konstitucija buvo savotiškas socialinis perversmas prieš įprastą gyvenimo būdą. Todėl natūralu, kad ir Lietuvos–Lenkijos valstybėje jai buvo priešinamasi. Prisiminkime, kad ir Targovicos konfederaciją, kuri remiama Rusijos imperijos kovojo prieš Konstituciją.
Rusija buvo nesuinteresuota reformomis ir palaikė „tradicinį“ gyvenimo būdą, konservatyvumą. Šiame kontekste matome sąsajas ir su šiomis dienomis: užtenka pažiūrėti į į politinę retoriką Lietuvoje ir Rusijoje ir bus matyti tiesioginiai panašumai. Vieni kalba apie progresą ir šviesią ateitį, kiti – bando ginti senus, įprastus dalykus, stabdančius žmogaus teisių ir apskritai visuomenės raidą. Tai akivaizdžios paralelės.
Ar galima teigti, kad Gegužės 3-oji Lietuvoje yra nuvertinama?
Lietuvoje Gegužės 3-oji yra tik minėtina diena, Lenkijoje – tai valstybinė šventė. Švenčių statusai skiriasi, nes Lietuvoje visuomenė, ir ypač politinis elitas, nėra įsisavinęs Konstitucijos reikšmės. Daugeliui Lietuvos gyventojų pasaulis prasideda nuo 1918-ųjų metų – savos valstybės tęstinumas yra labai sunkiai suvokiamas. Vis dėlto yra ilgas procesas, kol pradėsime suvokti, kad neesame nukritę iš kosmoso.
Konstitucijos tekstas ir koncepcija buvo rengiama sekant iškiliausiais to meto Vakarų protais – filosofais Charlesu de Montesquieu, Jeanu-Jacquesu Rousseau. Nemažą įtaką turėjo Prancūzijos ir JAV revoliucijos įvykiai. Tad ar nereikėtų į Konstituciją žiūrėti ne pro Lietuvos–Lenkijos santykių, o per Europos idėjų sklaidos prizmę?
Be abejo. Pas mus labai dažnai koncentruojamasi ties Lietuvos ir Lenkijos santykiais. Kitaip sakant, parodome savo provincialumą užmiršdami, kad Lietuvos bajorija buvo integrali Abiejų Tautų Respublikos dalis. Reikia pasakyti, kad didžioji dalis delegatų pritarė šiai Konstitucijai. Didžioji dalis atstovų bajorų seimeliuose taip pat pritarė šiai Konstitucijai.
Ar galima būtų teigti, kad priėmusi Gegužės 3-osios konstituciją Abiejų Tautų Respublika tapo viena iš Europos lyderių?
Reikėtų sakyti „galėjo tapti viena pažangiausių Europos valstybių“. Tačiau ji buvo padalinta. Priėmus Konstituciją įvyko Antrasis padalijimas tarp Prūsijos ir Rusijos, o po 1794-ųjų metų sukilimo sulaukta ir Trečiojo padalijimo.
Turėjome visas galimybes. Jeigu viskas būtų įvykę pakankamai sklandžiai, jeigu nebūtų kišimosi iš trečiųjų valstybių, ko gero, būtų pavykę tapti viena pažangiausių Europos valstybių. Tačiau reikia akcentuoti, kad Konstitucija buvo didžiulis civilizacinis, politinės ir konstitucinės minties šuolis į priekį.
