Siekiant, kad J. Mattisas būtų patvirtintas pareigoms, Kongresas privalės priimti naują įstatymą, kuris leistų apeiti dabartines nuostatas, kad Pentagono vadas negali būti kariuomenės tarnyboje mažiausiai 7 metus prieš pretenduojant į postą.
66-ių J. Mattisas į kariuomenės pasitraukė 2013-aisiais, tuomet jis užėmė JAV centrinės vadavietės vado pareigas. Daugiau nei 4 dešimtmečius jis tarnavo ir vadovavo jūrų pėstininkams.
Pasitraukęs iš aktyvios tarnybos jis dirbo konsultantu ir kviestiniu moksliniu darbuotoju Hooverio institute.
Leidinyje taip pat išsakytos kalbinto anoniminio valdininko abejonės dėl galimo dviejų D. Trumpo žmonių nesusikalbėjimo – Mike’o Flinno, būsimo prezidento nacionalinio saugumo patarėjo, ir J. Mattiso požiūriai dažnai nesutampa. Anot cituojamo šaltinio, tai gali privesti prie konflikto.
D. Trumpas lapkričio 20 dieną patvirtino pranešimus, kad svarsto J. Mattiso kandidatūrą. „Generolas Jamesas „Pasiutęs šuo“ Mattisas, kuris buvo svarstomas gynybos ministro postui vakar atrodė įspūdingai. Tikras generalinis generolas!“ – tuomet jis rašė savo „Twitter“ paskyroje.
Washington Post, remiantis savo šaltiniais taip pat anksčiau skelbė, kad D. Trumpas į gynybos ministro postą svarsto paskirti ir Naujojo Hempšyro senatorę Kelly Ayotte.
Lapkričio 18-ąją paaiškėjo, kad D. Trumpas apsisprendė dėl pagrindinių prezidentūros administracijos pareigas užimsiančių asmenų: generaliniu prokuroru pasiūlyta tapti Alabamos senatoriui Jeffersonui Sessionsui, CŽV direktoriui – Kanzaso kongresmenui Mike’ui Pompeo, nacionalinio saugumo patarėjo, jau minėtam M. Flinnui. Visi trys pretendentai sutiko su jiems pasiūlytomis pareigomis.
D. Trumpas oficialiai pareigas pradės eiti 2017 sausio 20-ąją.
