Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas.
Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai.
Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino 3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.
Ispanija tapo silpniausia grandimi euro zonoje. Bent jau taip teigiama konsultacijų bendrovės „Mc Kinsey“ atliktoje analizėje. Anot tyrimo, sudėjus kartu Ispanijos valstybės, verslo, finansinių institucijų ir namų ūkių skolas tampa aišku, kad Ispanija yra įklimpusi į gilesnį skolų liūną nei Italija.
Susumuoti šiuos skirtingų kategorijų įsiskolinimus svarbu dėl dviejų priežasčių. Pirma,tos pačios investuotojų grupės skolina vyriausybėms, verslui ir finansų institucijoms, tad jeigu kyla susirūpinimas dėl valstybės ekonominio augimo perpektyvų yra didelė tikimybė kad skolinimas bus įšaldytas visiems ekonominiams sektoriams. Antra, skolų našta prislegia ekonomiką, nepriklausomai nuo to ar įsisikolinimai spaudžia, namų ūkius, verlą ar vyriausybę.
Peržvelgus Ispanijos statistinę informaciją odą nejučia nukrečia šiurpas.
1989 metais valstybės skola lyginant su BVP tesiekė 39 proc. Verslo įsiskolinimų santykis lyginant su BVP tuo pat metu buvo 49 proc. Tuo tarpu namų ūkiai buvo įsisikolinę 31 proc., o finansų sektorius 14 proc. bendros BVP vertės. Konsoliduota visų sektorių skola tuo metu siekė 133 proc. BVP.
Šių metų viduryje bendras skolų vaizdas atrodė prasčiau. Bendra visų sektrių skolų našta siekė 363 proc. BVP.
Išnagrinėjus Ispanijos finansų istoriją tampa aišku, kad skolinimosi karštligė šalį apėmė 2000 metais, prisijungus prie euro zonos. Nuo šio momento bedras įsiskolinimų kiekis lyginant su BVP išaugo 171 proc.
Per pastaruosius 20 metų didžiausias skolų augimas buvo jaučiamas verslo srityje. Ispanijos įmonės priprato gyventi skolon. Jų įsiskolimas lyginant su BVP siekia 134 proc. Šiuo metu sunkiausoje padėtyje atsidūrė nekilnojamojo turto ir komunalinių paslaugų įmonės.
Per tą patį laikotarpį namų ūkio įsiskolinimas išaugo iki 82 proc., valstybės skola iki 71 proc., o finansų sektoriaus 76 proc. BVP dalies.
Vertinant kiekvieną sektorių individualiai situacija neatrodo katastrofiška, tačiau visų jų įsisikolinimai vis tiek išlieka pakankamai aukšti, o bendras skolos dydis šiurpinantis.
„Mc Kinsey“ atliko ir Italijos vertinimą, nors duomenys atspindi 2010 metų pabaigą, tačiau iki šiandienos jie pernelyg nepakito, tad galima atlikti abiejų valstybių lyginamąją analizę.
Italijos valstybės skolos ir BVP santykis ženkliai lenkia Ispanijos rodiklius, 2010 metų pabaigoje jis siekė 120 proc. Tuo tarpu finansų sektoriaus padėtis abiejose šalyse yra beveik tokia pati, todėl pastarosiomis savaitėmis rinkų pasitikėjimas Ispanijos ir Italijos bankais smuko panašiais tempais.
Tuo tarpu Italijos privatus sektorius atrodo daug geriau. Italų verslo įsiskolinimų ir BVP santykis siekia 81 proc., o namų ūkių 45 proc.
Lyginant bendrą įsiskolinimų santykį Italija apytikriai 50 proc. nusileidžia Ispanijai. Konsoliduota Italijos skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 313 proc. BVP.
Reikia atkreipti dėmesį, kad valstybės gebėjimas apmokėti skolas didžiaja dalimi priklauso nuo privataus sektoriaus būklės, nes jis moka mokesčius, kurie vėliau gali būti panaudoti valstybės skolos aptarnavimui.
Ispanijos privatųjį sektorių slegia sunkesnė skolų našta, dėl šios priežasties jam tampa sudėtinga rasti lėšų investicijoms, o tai lemia konkurencingumo smukimą, ekonomikos augimo lėtėjimą ir prastesnius mokesčių surinkimo rodiklius.
Apžvelgus atskiras skolų eilutes tampa aišku, kodėl investuotojams taip sunku apsispręsti, kurios valstybės mokumo rizika yra didesnė.
