48 metų K. Jakobsdottir kairiųjų ir dešiniųjų koalicinei vyriausybei vadovauja nuo 2017 metų. Trys valdančiosios koalicijos partijos, įskaitant jos Kairiųjų ir žaliųjų judėjimą, 2021 m. pasiekė susitarimą, leidusį jai išlikti valdžioje dar ketverius metus po pergalės parlamento rinkimuose.
„Nusprendžiau atsistatydinti iš Islandijos ministrės pirmininkės pareigų ir kandidatuoti į prezidento postą“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė K. Jakobsdottir. Prezidentas „turi tvirtai propaguoti pamatines vertybes, kuriomis remiasi Islandijos visuomenė (...) tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje arenoje“, – sakė ji. „Mano patirtis politikoje, manau, galėtų būti panaudota šiose pareigose“, – pridūrė ji.
Dabartinis prezidentas Gudni Johannessonas, einantis pareigas nuo 2016 m., anksčiau šiais metais paskelbė, kad nesieks perrinkimo į šias iš esmės reprezentacinio pobūdžio pareigas.
K. Jakobsdottir, gimusi akademikų ir parlamentarų šeimoje, buvo antroji moteris, užėmusi Islandijos vyriausybės vadovės postą. Ji turi didelį populiarumą šalyje, kitaip nei jos politinė partija. Jos koalicija per antrąją kadenciją ypač daug dėmesio skyrė klimato klausimams. Jai taip pat teko vadovauti per atgijusių ugnikalnių išsiveržimus, privertusius evakuoti daugybę žmonių Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje.
