Europos Komisijos vertinimu, Islandija į Europos Sąjungą ; gali būti priimta kartu su Kroatija. Komisija galbūt dar prieš Kalėdas pateiks savo ataskaitą apie šios šalies reformų pastangas, Briuselyje pareiškė plėtros komisaras Olli Rehnas. Tada ES šalių vyriausybės spręs dėl stojimo derybų pradžios.
"Jei būsime įsitikinę, kad Kroatija ir Islandija yra pasiruošusios, jos galės įstoti", - kalbėjo O. Rehnas. Jei tai nutiks tuo pat metu, esą būtų protinga jas priimti drauge.
Be Islandijos, Europos Komisijos nuomone, tik Kroatija yra vienintelė reali kandidatė greitai tapti Bendrijos nare. Stojimo derybos esą galėtų būti baigtos kitais metais. Realus įstojimo terminas būtų 2012-ieji.
Islandijos parlamentas liepą pritarė, kad šalis prašytųsi priimama į ES. Šalai ypač smarkiai smogė tarptautinė finansų krizė. Narystė ES padėtų Islandijai stabilizuoti ekonomiką ir atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą.
Islandija jau dabar yra glaudžiai susijusi su ES. Čia galioja dalis ES ekonominių įstatymų, nes šalis priklauso Europos ekonominei bendrijai. Ji taip pat priklauso Šengeno zonai.
ES įžiebia žalią šviesą Makedonijai
Europos Komisija taip pat paskelbė šalių, kurios siekia įstoti į ES vertinimus. Be to, EK patvirtino, kad socioekonominiai sunkumai, kurie šiuo metu kamuoja Bendriją, neturi sutrukdyti šalių siekiams prisijungti prie Bendrijos.
Šis Komisijos pranešimas ypač svarbus mažai Balkanų valstybei – Makedonijai. Šią šalį ES pareigūnai įvertino pakankamai gerai. Tai reiškia, kad Makedonija pereis į tą patį derybų dėl narystės etapą, kuriame jau yra realiausios pretendentės prisijungti prie Bendrijos – Turkija bei Kroatija.
ES komisaras O. Rehnas patikino, kad Makedonijos vyriausybė rodo siekį pagaliau išspręsti nesutarimus su Graikija ir taip paspartinti savo šalies derybas dėl prisijungimo prie ES. Savaime suprantama, kad nesutarimai su ES nare Graikija labai trukdė makedonams tęsti spartų narystės derybų etapą.
Graikija ir Makedonija jau ilgą laiką nesutaria dėl pastarosios valstybės pavadinimo. Makedonija – istorinė sritis Graikijoje, siejama su legendiniu karžygiu Aleksandru Makedoniečiu. Tačiau ir buvusi Jugoslavijos respublika – Makedonija, save tapatina su šia istorine asmenybe.
Netgi pagrindinis Makedonijos oro uostas sostinėje Skopje pavadintas šio karvedžio ir užkariautojo vardu. Be abejo, dviejų valstybių ginčas susijęs ne tik su istorija – Aleksandro Makedoniečio vardas jau savaime pritraukia ir didelį turistų, istorijos entuziastų srautą, kuris neša nemažą pelną.
Tačiau pastarojo meto Makedonijos respublikos vyriausybės pasiryžimas išspręsti nesutarimus su Graikija gali labai paspartinti derybas su ES. Tuo labiau, kad Europos Komisijos išsakytas teigiamas požiūris į Makedonijos pasiryžimą sureguliuoti nesutarimus suteikė Makedonijai nemažai naujų lūkesčių.
Turkija, kuri nors ir nebūdama Europos šalimi jau eilę metų siekia narystės ES, taip pat pasiekė nemažą pažangą. Tačiau ES atstovai pažymi, kad Turkija dar turi dėti nemažai pastangų, siekiant užtikrinti žodžio ir tikėjimo laisves, taip pat moterų ir profesinių sąjungų teises.
Turkijos narystei taip pat kiek trukdo nesutarimai su Kipru, tiksliau graikiškąją Kipro dalimi. Todėl būtina siekti pagerinti santykius su šia ES nare. Turkija taip pat neturi pamiršti ir vidaus reformų. Tačiau Turkijos pozicijas stiprina tai, kad ši šalis gali prisidėti prie ES energetinio savarankiškumo projektų.
