„Vertiname tai kaip grėsmę mums. Tai veiksmai, kurie kelia pavojų mūsų interesams, mūsų saugumui“, – pabrėžė jis.
„Be to, kalbama apie tai, kad trečioji šalis didina savo karinį dalyvavimą šalia mūsų sienų Europoje“, – pažymėjo D.Peskovas. „Tai net ne Europos valstybė“, – pabrėžė jis.
Pasak Rusijos prezidento atstovo, „bet kuri šalis užsienio karinio dalyvavimo augimą šalia savo sienų gali suvokti ir suvoks neigiamai“. „Būtent taip mes ir suvokiame“, – pareiškė D.Peskovas.
Žurnalistų paklaustas, ar tūkstančio amerikiečių karių dislokavimą Lenkijoje Rusija laiko realia grėsme, ar tai Maskvai kelia tik susierzinimą, D.Peskovas atsakė: „Tūkstantis ar dešimt tūkstančių – kalbama didinamą karinį dalyvavimą, ir čia nėra ką bepridurti.“
Anksčiau naujienų agentūra EFE pranešė, kad didžioji dalis į Rytų Europą atsiunčiamos JAV šarvuočių ir tankų brigados į Lenkiją iš Vokietijos atkeliaus ketvirtadienį.
Į Europą atvyksta JAV kariai
Į Europą atvyksta 3 tūkst. karių ir atgabenama daugiau kaip 80 tankų. Keli tūkstančiai karių jau yra Lenkijos teritorijoje.
Vėliau ketvirtadienį šiaurės Lenkijoje įvyks iškilminga ceremonija, skirta pagerbti atvykstančius amerikiečių karius.
Karinės technikos ir karių atvykimas žymi naujo etapo pradžią įgyvendinant operaciją „Atlantic Resolve“ (Atlantinis ryžtas). Pagal šį planą numatoma nuolat Europoje laikyti JAV šarvuotosios brigados dydžio pajėgas ir rotuoti jas kas devynis mėnesius.
Naujai atsiųstos pajėgos pirmiausiai susirinks Lenkijoje ir vėliau bus paskirstytos septyniose šalyse: Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir trijose Baltijos valstybėse.
Be to, JAV, Britanija, Vokietija ir Kanada šiemet į Estija, Latvija, Lietuvą ir Lenkiją taip pat pasiųs keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių – po vieną į kiekvieną šalį.
Atsakas į Rusijos agresiją
Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Bloko narių nuogąstavimai dėl Maskvos veiksmų padidėjo, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Iš pradžių buvo planuojama, kad amerikiečiai kariai į Europą atvyks sausio pabaigoje, tačiau JAV prezidentas Barackas Obama paspartino procesą, kad jo įpėdinis Donaldas Trumpas, perimsiantis valdžią sausio 20-ąją, negalėtų jo sustabdyti.
Europos šalys kritikuoja branduolinį ginklą nešti galinčių raketų „Iskander“ dislokavimą spalio mėnesį Rusijos Kaliningrado srityje, kuri turi sienas su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva.
Dėl Rusijos vaidmens Ukrainoje NATO sustabdė visą praktinį bendradarbiavimą su Maskva, bet kai kurie politiniai bendravimo kanalai liko atviri.
