Ukraina laikosi neįprastos tylos, niekas oficialiai nepripažįsta, kad operacija apskritai vyksta. Aukščiausio rango pareigūnai atsisako komentuoti šį reikalą net ir su anonimiškumo sąlyga.
Rusija, siekdama išbalansuoti tarp eskalacijos pasmerkimo ir panikos vengimo, skelbia tik pavienius pranešimus.
Toliau apžvelgiame keletą svarbiausių su įsiveržimu į Rusijos Kursko sritį susijusių klausimų.
Kas nutiko?
Pasak Rusijos kariuomenės, antradienį apie 8 val. (9 val. Lietuvos) laiku Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą Rusijos pietvakarinėje Kursko srityje.
Rusija teigia, kad Ukraina dislokavo apie 1 tūkst. karių ir daugiau kaip dvi dešimtis šarvuočių bei tankų.
Rusija apkaltino Ukrainos pajėgas beatodairiškai puolant civilinius pastatus ir skubiai pasitelkė pastiprinimą, aviaciją ir artilerijos ugnį, kad atremtų puolimą. Regione paskelbta nepaprastoji padėtis.
Nuo antradienio žuvo mažiausiai penki civiliai gyventojai ir 31 buvo sužeistas, trečiadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Rusija iš apšaudomų zonų evakavo kelis tūkstančius žmonių, o Ukraina paskelbė apie privalomą maždaug 6 tūkst. žmonių evakuaciją Sumų regione, besiribojančiame su Kursko sritimi.
Dėl ko šis įvykis ypatingas?
Šis puolimas atrodo beprecedentis dėl savo masto ir pranešimų apie tai, kad jame dalyvauja Ukrainos reguliariosios pajėgos.
Proukrainietiškos pajėgos anksčiau yra kelis kartus trumpam įsiveržusios į Rusiją iš Ukrainos teritorijos. Kai kuriuose iš jų dalyvavo Kyjivą remiantys rusų daliniai – Rusijos savanorių korpusas ir Rusijos laisvės legionas.
Kovo viduryje, kai Rusijoje vyko rinkimai, ukrainiečių grupės bandė perimti teritorijų Belgorodo srityje kontrolę, teigė pareigūnai.
Ukrainos sąjungininkai atrodo nustebę dėl paslapčių gaubiamo puolimo. Jungtinės Valstijos sako, kad prašė Kyjivo informacijos.
Ukrainiečių karinis ekspertas Serhijus Zgurecas, vadovaujantis savo konsultacinei įmonei, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „nuotraukos, kuriose matyti, kaip naikinama Rusijos ir Ukrainos technika, sraigtasparniai, aviacijos, artilerijos naudojimas abiejose pusėse“ rodo vykstant didelę karinę operaciją.
Kiek pasistūmėjo ukrainiečiai?
JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos kariai į Rusijos teritoriją įžengė iki 10 kilometrų.
Puolimo centre atsidūrė Sudža, kur gyvena apie 5 tūkst. gyventojų ir kuris yra maždaug už 8 km nuo Ukrainos sienos.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai, turintys ryšių su kariuomene, taip pat pranešė, kad Kyjivas gerokai pasistūmėjo į priekį, o kai kurie teigė, kad ukrainiečių kariai kontroliuoja kai kurias Sudžos dalis.
Koks galėtų būti viso to tikslas?
Šiuo ankstyvuoju operacijos etapu ir nesant jokių oficialių Ukrainos pajėgų komentarų, puolimo tikslai neaiškūs, tačiau ekspertai kelia keletą hipotezių.
Kai kurie jų teigė, kad įsiveržimu gali būti siekiama atitraukti Rusijos rezervus nuo netoliese esančio Charkivo fronto Ukrainoje, kur Rusija gegužę pradėjo naują puolimą.
„Kol kas tai yra ribota operacija, kurios tiesioginė pasekmė bus sumažinti Rusijos grupės, puolančios/besiveržiančios Charkive, stabilumą“, – socialiniuose tinkluose sakė Ukrainos karo analitikas Oleksijus Kopytka.
„Sprendžiant iš Ukrainos operacijos masto ir intensyvumo, anksčiau ar vėliau priešas bus priverstas atitraukti karius iš kitų operacijų rajonų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė Ukrainos karinis apžvalgininkas Kostiantynas Mašovecas.
Puolimas taip pat gali turėti psichologinį poveikį – pakelti ukrainiečių, kurie matė, kaip jų kariai patyrė virtinę nesėkmių, bet tuo pat metu bandė destabilizuoti Rusiją, kovinę dvasią.
„Dar vienas tikslas – parodyti Rusijos visuomenei, koks jausmas apima, kai tavo teritorija yra okupuota“, – AFP sakė Kyjivo analitinio centro „Naujosios Europos centras“ direktoriaus pavaduotojas Serhijus Solodkas.
Galiausiai kai kas teigia, kad jei Ukraina išlaikytų tą teritoriją, hipotetinėse taikos derybose ji įgytų svertų prieš Rusiją.
„Tai yra prievarta taikai (...) idealiu atveju Rusija turėtų atitraukti karius“, – sakė S. Solodkas.
