Daugelis pasaulio šalių taiko skirtingas COVID-19 diagnozavimo, testavimo ir priskyrimo schemas. Pavyzdžiui, Baltarusijoje oficialiai sergamumas šia liga nėra kažkuo išskirtinis visą pandemijos laikotarpį. Panašiai elgtasi ir Rusijoje, kurioje (tyčia ar netyčia) bandyta įrodyti šalies gebėjimą tvarkytis su pandemija tiesiog nepriskiriant sergančiųjų prie statistinių ataskaitų.
COVID-19 pandemijos suvaldymo rodiklių yra daug: tai ir sergamumas šalyje, testavimo ir susirgusiųjų užsikrėtimo šaltinių paieškų lygis, pasiskiepijusių nuo koronaviruso žmonių skaičius ar užimtų lovų skaičius ligoninių palatose. Tačiau įvairių šalių galimybės ar skaičiavimo metodai gali skirtis.
Kodėl perteklinio mirtingumo rodiklis yra svarbus?
Vienas iš būdų, kaip galima būtų „suvienodinti“ skirtingus įvairių šalių duomenis apie koronaviruso susirgimus (kitaip tariant, jo poveikį) yra šalies gyventojų mirtingumo statistikos palyginimas. Pandemijos metu daugelyje pasaulio šalių buvo užfiksuotas išaugęs mirtingumas, ir nebūtinai tiesiogiai sietinas su koronavirusu, tačiau jeigu šios pandemijos nebūtų, tai ir toks mirtingumas būtų mažai tikėtinas. COVID-19 pandemijos duomenys dažniausiai yra lyginami su ankstesnių 5 metų mirtingumo vidurkiu, taip siekiant išvengti galimų statistinių iškraipymų.
Kai kurių šalių atveju nuokrypis sudaro iki 5 proc. į didesnę ar mažesnę pusę, tačiau kai kur mirtingumas išaugo ir 20, 30 ar 50 proc. Tokį augimą paaiškinti sutapimu ar kitomis priežastimis, kaip pandemija, būtų sudėtinga. Izraelio ir Vokietijos mokslininkų Arielio Karlinsky bei Dmitry Kobak teigimu, kai kurių šalių pateikti oficialūs duomenys aiškiai rodo, kad buvo tendencingai bandoma nuslėpti realų mirtingumą nuo COVID-19.
Perteklinis mirtingumas neparodys, gerai ar blogai šalis tvarkosi su pačia pandemija. Maža to, kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, ir paties mirtingumo skaičiavimo statistika yra toli nuo patikimos. Tačiau tai gana aiškiai parodo, kurioje daugiau ar mažiau išsivysčiusioje šalyje yra problemų su sveikatos apsaugos sistema – ar tai būtų prasta COVID-19 viruso sukeltų komplikacijų diagnostika, ar nesugebėjimas užtikrinti kitų ligų profilaktikos ir gydymo. Tai demonstruoja ir turimi statistiniai duomenys, kuriuose matyti, kad daugiausiai problemų su perteklinėmis mirtimis sulaukė Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų, Rytų Europos šalys.
Lietuva – tarp mirčių lyderių
Deja, Lietuva taip pat atsidūrė tarp didžiausią mirtingumo prieaugį pandemijos laikotarpiu turinčių šalių. Iš 108 tyrimo šalių Lietuva pagal mirtingumo prieaugį užima 31-ąją vietą su 30,3 proc. augimu (lyginant su ankstesnių, priešpandeminių 5 metų vidurkiu).
Rusija – 15-oje vietoje su 42,3 proc. augimu, Lenkija – 36-oje su 28,6 proc. augimu. Latvijoje mirtingumas išaugo 13,9 proc., o Estijoje – 14,5 proc. Daugiausia mirtingumas augo Peru – net 160 proc., o iš ES valstybių Lietuvą lenkia tik Bulgarija (34,5 proc.) ir Slovakija (31,3 proc.).
Daug liūdnesnė situacija matyti kuomet skaičiuojama, kiek perteklinių mirčių tenka 100 tūkst. šalies gyventojų. Čia Lietuva faktiškai „neturi lygių“ visame pasaulyje – 100 tūkst. gyventojų teko 426,7 perteklinės mirtys. Ir tai yra 6-ta vieta iš 108 valstybių, nusileidžiant tik Peru, Bulgarijai, Rusijai, Šiaurės Makedonijai ir Serbijai.
Tiesa, reiktų pažymėti, kad didžioji dalis Lietuvai tekusių „perteklinių mirčių“ buvo užfiksuota praėjusią žiemą. Rudens pradžioje vėl stebimas šioks toks augimas, tačiau kol kas nėra aišku, ar jis pasieks tokį patį lygį, kaip ir 2020-ųjų pabaigoje.
Baltarusija „nepastebi“ mirusiųjų nuo COVID-19
Mokslininkai taip pat paskaičiavo „nepriskaičiavimo“ rodiklį, kuris parodo, kiek skiriasi perteklinių mirčių skaičius nuo oficialiai deklaruoto mirčių nuo COVID-19 skaičiaus. Kuomet šis skaičius yra gerokai viršijantis 1, tai gali reikšti, kad šalyje yra prasta COVID-19 diagnostika, arba tikslingai slepiami duomenys apie mirtis nuo koronaviruso.
„Daugelio šalių nepakankamo suskaičiavimo santykis buvo mažesnis nei 3,0, tačiau kai kuriose šalyse užfiksuoti daug didesni rodikliai. Mes nustatėme labiausiai „nepriskaičiuotus“ rodiklius Tadžikijoje (100), Nikaragvoje (51), Uzbekijoje (31), Baltarusijoje (14) ir Egipte (13). Tokie dideli nepakankamo suskaičiavimo rodikliai aiškiai rodo tikslingai klaidingą COVID-19 mirčių diagnozavimą arba nepakankamą informavimą apie juos <...>, kaip 2021 m. buvo Rusijos atveju“, – rašoma mokslininkų A. Karlinsky ir D. Kobak ataskaitoje.
Lietuvoje šis rodiklis siekia 2,36 ir šalis nedaug kuo išsiskiria iš kitų kaimyninių ar ES valstybių. O štai Baltarusija akivaizdžiai „iškrenta iš konteksto“, šalyje oficialiai suskaičiuota vos 2247 mirtys nuo COVID-19 (spalio mėn. duomenys), o perteklinių mirčių skaičius – 32397. Tai yra, net keturiolika kartų didesnis mirusiųjų skaičius pandemijos metu už oficialiai deklaruotas COVID-19 mirtis. Nepralenkiama „lyderė“ pagal šį rodiklį – Tadžikija. Koronavirusą iš esmės neigiančioje autoritarinėje valstybėje nuo COVID-19 oficialiai mirusių tėra 90 žmonių, tačiau perteklinis mirtingumas siekia net 9880, ir tai yra daugiau nei šimtą kartų siekiantis neatitikimas.
