Šis veikėjas, JAV dirbęs advokatu, įsigydavo teises į menkavertes pornografijos juostas, jas paviešindavo internete ir vėliau reketavo visus tuos, kurie tai atsisiuntė. Jo bendrovė aptiko spragą JAV autorinės teisės įstatymuose, už ką net buvo gavę pravardę „pornokontrolė“.
Nuosprendį skaitęs teisėjas pareiškė, kad „neįmanoma įvertinti“, kokio dydžio žalą JAV teismų sistemai padarė P. Hansmeierio ir jo kolegų veiksmai.
P. Hansmeieris tarp teisininkų labiau žinomu tapo 2011-aisiais įkūręs teisinių paslaugų bendrovę „Prenda Law“. Ši bendrovė įsigydavo pornografinių filmų autorines teises, kartais net patys kurdavo naujus, ir paskleisdavo juos bylų mainų programose ir torrentų puslapiuose. Visiems, kas atsisiųsdavo jų autorinę produkciją, būdavo pateikiami ieškiniai dėl autorinių teisių pažeidimo, o vėliau buvo siūloma „susitarti“, kad byla nepatektų į teismą. Aišku, už tai buvo reikalaujama dešimčių tūkstančių dolerių. Per daugiau nei penkerius metus ši bendrovė „uždirbo“ daugiau nei 5 mln. dolerių.
„Pornotrolinimo“ bendrovės gniaužtuose
„Prenda Law“ – advokatų kontora, kurią įkūrė trys draugai teisininkai – Paulas Hansmeieris, Paulas Duffy ir Johnas L. Steelas. Savo aktyvumo piką jie pasiekė 2011-2013 metais: tuomet jie dešimtimis kūrė teisinius ieškinius bylų mainų programų ir torrentų naudotojams, kiekvienam jų pateikdami 4-10 tūkst. dolerių ieškinį. P. Hansmeieris ir J. L. Steelas užregistravo mažiausiai keturias fiktyvias bendrovės, kurios paduodavo vartotojus į teismą.
Viskas, kuo užsiėmė „Prenda Law“, tai pasinaudojo pasenusia amerikiečių autorinių teisių įstatymų formuluote. Ši bendrovė išsipirko dešimčių senų ar mažai žinomų pornografinių filmų autorines teises. Pačius filmus leisdavo siųstis „Pirate Bay“ ir keliose kitose bylų mainų svetainėse. Teismo metu paaiškėjo, kad teisininkų kontora kūrė ir savo pačių pornografinius filmus, kuriais taip pat dalijosi internete.
Kuomet vartotojai atsisiųsdavo pornografinį įrašą, „Prenda Law“ darbuotojai išsiųsdavo užklausą jų interneto tiekėjams. Vėliau atlikto tyrimo duomenimis, apie šešis tūkstančius AT&T ir „Comcast“ klientų gavo kvietimus į teismą dėl nelegalios pornografijos siuntimo. Tiekėjai buvo priversti atskleisti fiktyviems teisių turėtojams informaciją apie savo klientus. JAV veikia įstatymas, pagal kurį interneto tiekėjai, reikalaujant teisių turėtojams, turi perduoti vartotojų duomenis policijai.
Daugelį lėšų „Prenda Law“ užsidirbo būtent šiame aferos etape. Advokatai susisiekdavo su klientais ir pranešdavo jiems apie ruošiamą ieškinį, tuo pat metu siūlydami „tartis“. Jiems užsimindavo apie varginantį ir ilgą teismo procesą, o taip pat ir apie tai, kad žmonių pomėgį pornografijai sužinos artimieji. Jiems, aišku, leisdavo pasirinkti: mokėti 5-10 tūkst. dolerių iškart, arba, tikėtina, teistis ir sumokėti dar daugiau. Daugelis sutikdavo su pirmuoju variantu ir perduodavo sukčiams pinigus. Teismai gaudavo pranešimą apie taikos sutartį, patikrindavo informaciją ir bylą nutraukdavo. Tuo metu „teisininkai“ ieškodavo naujų aukų.
Patys atsidūrė teisiamųjų suole
2013-aisiais „Prenda Law“ iškilo rimti sunkumai: teismai vis dažniau pradėjo atmetinėti jų ieškinius, nes bylų skaičius sukėlė įtarimų. Pavyzdžiui, vieną iš ieškinių pateikė bendrovė „Sunlust Pictures“: kuomet teismas patikrino dokumentus, paaiškėjo, kad tokie teisių turėtojai apskritai neegzistuoja. Teisininkų komanda pirmą sykį buvo apkaltinta bandymu manipuliuoti teismų sistema.
Ieškiniais susidomėjo policija, kuri surado dvi bendroves, kurios taip pat pateikė autorinių teisių pažeidimo ieškinį, – abi jos buvo įregistruotos Alano Cooperio vardu. Pareigūnai susisiekė su šiuo žmogumi, tačiau jis pareiškė, kad nieko apie jokias bendroves nežino, nepaisant to, kad yra įvardintas generaliniu direktoriumi. Paskutiniu lašu tapo vieno Minesotos gyventojo skundas policijai. Jis papasakojo, kad „Prenda Law“ privertė jį įsirašyti į vartotojų, kurie pažeidė autorines teises, sąrašą. Tai leido advokatams gauti prieigą prie asmeninės interneto tiekėjų vartotojų informacijos.
Per 18 mėnesių, nuo 2012-ųjų, „Prenda Law“ pateikė šimtus ieškinių, tačiau nė vienas iš jų nepasiekė teismo. Teisėjai visoje Amerikoje pradėjo įtarti, kad kažkas juos mulkina, o bendrovės iš tiesų nėra suinteresuotos ginti savo autorines teises.
2013-ųjų pabaigoje buvo FTB ir JAV Mokesčių tarnyba iškėlė P. Hansmeieriui ir J. L. Steelui bylą. Teisėjas pripažino, kad sukčiams pavyko pasinaudoti JAV teisės sistema: „Jiems pavyko pergudrauti amerikiečių teismų sistemą“. Tuo „Prenda Law“ problemos nesibaigė – liudyti prieš juos sutiko viena iš buvusių „klienčių“, kuri atsisakė mokėti 3 tūkst. dolerių už „taikos sutartį“.
Bendrovės įkūrėjus suėmė ir pasiūlė bendradarbiauti, tačiau šie atsisakė, pasinaudodami teise neliudyti prieš save. P. Hansmeieris ir J. L. Steelas nepripažino, kad patys kūrė pornografinius filmus, nepripažino, kad gaudavo informaciją apie klientus iš telekomunikacijų operatorių, taip pat ir to, kad iš tiesų jiems nerūpėjo apginti autorines teises, o tiesiog norėjo pasipinigauti iš patiklių „torrentų siuntėjų“.
2018-aisiais ir P. Hansmeieris, ir J. L. Steelas pripažino savo kaltę: jie pareiškė, kad iš tiesų uždirbo iš neteisėtų ieškinių – apytikriai nuo 3 iki 6 mln. dolerių. Abu sutiko bendradarbiauti su teismu ir nuosekliai atskleidė sukčiavimo schemą.
„Aš su nekantrumu laukiu, kada visas šis absurdas pasiliks praeityje“, – teisme išsakė pageidavimą P. Hansmeieris.
Jis gavo 14 metų kalėjimo ir 1,5 mln. dolerių baudą. J. L. Steelo dar laukia nuosprendis šių metų liepos mėnesį, tačiau jam gresia ne ką mažesnė bausmė. Iš abiejų buvo atimtos advokatų licencijos, o taip pat įšaldytos bankų sąskaitos ir apribota teisė į nekilnojamą turtą.
Trečiasis „Prenda Law“ įkūrėjas, Paulas Duffy, mirė dar iki teisėsaugos tyrimo pradžios.
