Lietuvoje keisti dabartinio vertimo nematoma reikalo, nes jis ir taip iš esmės atspindi naująją maldos versiją italų kalba.
Prancūzų „Le Figaro“ teigimu, senoji formuluotė vertė ištisas kartas manyti, kad Dievas kažkokiu būdu gali įstumti į spąstus, išbandyti jas nuodėmėmis. Dabartinė frazė numato, kad Dievas nenori žmogaus gundyti, juk Dievas nori, kad žmogus būtų laisvas, cituojami Bažnyčios atstovai leidinyje.
Pontifikas siūlymus keisti pagrindinę katalikų maldą teikia jau nuo 2017-ųjų pavasario.
„Dievas, kuris priveda jus prie nuodėmės, – tai blogas vertimas. Prancūzai taip pat pakeitė šį tekstą į vertimą, kuriame teigiama: „neleisk man pulti į nuodėmę“. Tai aš pasirenku nuodėmę, o ne Jis mane į ją įstumia, kad vėliau žiūrėtų, kaip aš krentu, Tėvas to nedaro, Tėvas padeda iškart pakilti“, – tuomet pasakojo Šventasis Tėvas.
Lietuviška versija jau ir taip tiksli
„Lietuviško vertimo žodžiai „neleisk mūsų gundyti“ maldoje „Tėve mūsų“ pakankamai tiksliai išreiškia Viešpaties maldos mintį, tad neplanuojama jo keisti“, – portalui tv3.lt teigė Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) Liturgijos komisijos narys, vyskupas Arūnas Poniškaitis.
Pranešimą apie pokyčius maldoje „Tėve mūsų“ paviešino Šventasis Sostas. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį vysk. A. Poniškaitis, „Avvenire“ straipsnyje kalbama apie naujo Mišiolo leidimą italų kalba.
„Atkreipiamas dėmesys, kad bus pakeistas maldos Tėve mūsų kreipinys, siekiant atitikimo 2008 metais patvirtintam Biblijos vertimo į italų kalbą tekstui“, – komentavo LVK Liturgijos komisijos narys.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas vertimas stengiasi kuo ištikimiau perteikti originalaus teksto mintį, tačiau neseka jos paraidžiui.
Pasak vysk. A. Poniškaičio, ligšiolinis itališkas „Tėve mūsų" maldos vertimas „nevesk mūsų į pagundą“ (lot. non ci indurre nella tentazione; ne nos inducas in tentationem) būdavo pakritikuojamas dėl galimo klaidingo supratimo, tarsi Dievas ką nors norėtų gundyti į blogį.
„Juk Jokūbo laiškas sako: „Ir nė vienas gundomas tenesako: ‚Aš esu Dievo gundomas‘. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo“ (Jok 1, 13). Platesnį viso Šventojo Rašto kontekstą visada svarbu turėti mintyje“, – sakė vyskupas.
Po netrumpų diskusijų nutarta itališką vertimą patikslinti, kad jis geriau atskleistų maldos mintį.
„Pastarojo atnaujinimo kritikai sako, kad šis prašymas taip pat gali išreikšti įvairius sunkumus, su kuriais Dievas leidžia susidurti tikinčiajam, kad šis, juos įveikdamas, sutvirtėtų ir augtų. Taigi, jie nėra skatinimas daryti bloga. Šiuose išmėginimuose tikintysis pasitiki Dievu, kuris visada „stovi jo pusėje“. Apaštalas Paulius sako: „Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą“ (1 Kor 10, 13). Tad prašymas „nevesti į pagundą“ ar „neleisti gundyti“ išreiškia nuolankų savo silpnumo suvokimą, baimę suklupti, tačiau ir pasitikėjimą Dievu“, – aiškino vysk. A. Poniškaitis.
Pasak ganytojo, panaši nuostata atsispindi ir Jėzaus maldoje Alyvų sode, artėjančios kryžiaus kančios akivaizdoje: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ (Mt 26, 39).
