Karo, politinės priespaudos ir nepritekliaus iš namų genamų žmonių skaičių netrukus papildys ir klimato chaosas. Kur dėsis milijonai klimato pabėgėlių?
Italijos aplinkosaugos judėjimo ,,Legambiente" paskelbtame raporte teigiama, kad 2010 metais pasaulyje buvo apie 40 mln. vadinamųjų klimato pabėgėlių – dėl klimato kaitos namų netekusių žmonių. Kaip teigiama ataskaitoje, dar prieš keletą metų pagrindinės pabėgėlių srauto augimo priežastys buvo karas, nepriteklius, šiandien žmones iš gyvenamųjų vietų varo besikeičiantis klimatas.
,,Blogiausia, kad tokios problemos sprendžiamos tik katastrofos akivaizdoje„, – sakė ,,Legambiente“ atstovė Maurice Gubbins.
Augs dešimteriopai
Jungtinės Tautos (JT) įspėja, kad iki 2050 metų klimato pabėgėlių skaičius pasaulyje gali siekti net 200–250 mln. žmonių. Nors šiandien jie sudaro vos 10 proc. pabėgėlių skaičiaus, pagal JT prognozes, šis skaičius augs neįtikėtinais tempais. Teigiama, kad tam daugiausia įtakos turės pasikartosiantys potvyniai, cunamiai ir žemės drebėjimai, kurie be namų paliks milijonus gyventojų.
Mokslininkas Valerio Calzolaio, Briuselyje pristatydamas savo knygą apie klimato pabėgėlius, labiausiai dėl to kaltino valstybių industrializaciją ir nesuvaldomas CO2 emisijas.
,,Prie viso to privedė pasaulinis klimato atšilimas, kurį sukėlė laukinė 39 pasaulio valstybių industrializacija", – tvirtino mokslininkas ir pabrėžė, kad ekosistema keičiasi visame pasaulyje – nuo Pakistano iki Bangladešo, nuo Naujojo Orleno iki Havajų – tūkstančiai kvadratinių kilometrų netrukus atsidurs jūros dugne, įskaitant kai kurias salas.
Teisiškai neegzistuoja
Mokslininkų skaičiavimais, jau dabar iš Afrikos į Europą atklysta vis daugiau tokių pabėgėlių, tačiau klimato kaitos išvarginti žmonės neturi teisinio statuso.
Europos Parlamento narys italas Vittorio Prodi dienraščiui ,,Repubblica" teigė, kad klimato kaitos burbulas sprogs daug greičiau, nei tikimasi.
,,Sacharos migrantai daugiausiai yra klimato pabėgėliai, nes jų gyvenamose teritorijose tiesiog darosi neįmanoma išgyventi„, – Somalio ir Etiopijos gyventojų antplūdį komentavo V. Prodi ir sakė esąs susirūpinęs, kad pagal ES teisės normas bendrija gali suteikti prieglobstį tik politiniams pabėgėliams. ,,Klimato pabėgėlių problema lieka teisiniame vakuume“, – sakė europarlamentaras.
Salos ant vandens
Mokslininkai sutaria, kad problemai spręsti labiausiai padėtų naujos infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, jūros lygiui, kaip prognozuojama, pakilus 60 centimetrų, didžioji dalis Indijos vandenyne esančių Maldyvų salų panirtų po vandeniu. Tačiau problemos čia jau sprendžiamos: kuriami architektūriniai projektai, leisiantys išvengti katastrofinių klimato atšilimo pasekmių.
Nyderlandų architektai Maldyvuose kuria ant vandens paviršiaus plūduriuojančią salą, kurioje investavus apie 500 mln. dolerių kol kas bus įrengti golfo aikštynai, tačiau manoma, kad tokios architektūros plėtra galėtų išgelbėti daugelį pasaulio valstybių, kurioms pavojinga klimato kaita.
Drastiškai mažinti CO2
JT klimato sekretoriato skaičiavimais, klimato pabėgėlių problemą padėtų spręsti tik drastiškas anglies dvideginio emisijos sumažinimas, tačiau to padaryti nepavyks, kol JAV neratifikuos Kioto protokolo, nerimą kelia ir vis sparčiau industrializuojama Kinija bei kitos kylančios rinkos.
Europos tikslai šiuo atveju taip pat atrodo gražūs: ES 2020 strategijoje numatyta CO2 emisijas sumažinti 20 proc., o ES tarptautinėje bendruomenėje laikoma kovos su klimato kaita lydere. Bet dauguma tikslų lieka tik popieriuje, tai parodė ir praėjusių metų klimato konferencija Kopenhagoje, kai Europos lyderiai nesugebėjo susitarti dėl bendrų kovos su klimato atšilimu priemonių.
FAKTAI: Klimato pabėgėliai
UNDP duomenimis, 98 proc. klimato pabėgėlių yra neišsivysčiusių šalių gyventojai.
Statistiškai trys iš keturių klimato pabėgėlių yra moterys.
Jei jūros lygis pakiltų metru, kaip prognozuoja mokslininkai, vien Bangladeše gyvenamosios vietos netektų apie 30 mln. gyventojų.
2005 metais skelbtos prognozės, kad iki 2010-ųjų pasaulyje bus 50 mln. klimato pabėgėlių, nepasitvirtino.
