Irano žiniasklaida, reaguodama į Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnerio pirmadienį išsakytus perspėjimus dėl galimų karinių operacijų Irane, prabilo apie 600 Šihab-3 raketų, kurios tariamai yra nukreiptos į Izraelį ir gali būti paleistos karo atveju, rašo „Jerusalem Post“.
Raketų paleidimas, teigia Irano naujienų portalas „Assar Iran“, būtų tik „pirmoji reakcija“. Šihab-3 raketų skrydžio nuotolis yra 1300 kilometrų – jos be vargo pasiektų bet kuriuos taikinius Izraelio teritorijoje.
Sekmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris sakė: "Mes turime pasiruošti blogiausiam. Blogiausia yra karas". Visgi jis pabrėžė, kad deryboms vis dar derėtų teikti pirmenybę, nors Iranas „daro ką nori“ Irake, gilindamas krizę kaimyninėje šalyje, ir nerodo deramos iniciatyvos tariantis dėl branduolinės programos sustabdymo.
Irano žiniasklaida reagavo išties nuožmiai, pirmadienį praneša BBC. Oficiali Irano naujienų agentūra teigė, kad "Prancūzija mėgdžioja JAV ir naujasis Prancūzijos prezidentas įlindo į JAV prezidento odą". B. Kouchnerio pareiškimas pasigirdo netrukus po to, kai JAV valstybės sekretorius Robertas Gatesas pabrėžė prezidento George‘o W. Busho administracijos ryžtą kuriam laikui apsiriboti diplomatinėmis ir ekonominėmis Irano spaudimo priemonėmis.
Prancūzijos ministrą kritikavo ir Tarptautinės Atominės Energijos Agentūros (TATENA) inspektorius Muhamedas El Baradei, patvirtinęs, jog kad karinių veiksmų galimybė yra pati paskutinė priemonė ir gali būti panaudota tik gavus Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos leidimą. Be to, jis paragino prisiminti karą Irake, kainavusį mažiausiai 70 tūkst. civilių gyvybes vien dėl to, kad šalis buvo įtariama turinti branduolinių ginklų. Praėjus 4 metams nuo JAV invazijos Irake pradžios, jokių ginklų pėdsakų iki šiol nėra rasta.
Iranas neigia, kad ketina gaminti branduolinį ginklą ir tvirtina, kad branduolinė energija šaliai yra reikalinga elektros gamybai.