Siekdamos sumažinti augančią įtampą, Prancūzija ir Japonija pastaraisiais mėnesiais mėgino paskatinti dialogą tarp dviejų priešų, tačiau pastangos buvo nesėkmingos.
Irano užsienio reikalų ministras sakė, kad D. Trumpui yra prastai patarinėjama ir dėl to jis atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe pastangas.
„Deja, visi E. Macrono ir Sh. Abe bei kitų pasiūlymai atsitrenkė į sieną, nes prezidentas D. Trumpas yra įsitikinęs, kad mes tuoj žlugsime, todėl jis nenori derėtis su žlungančiu režimu, – Miunchene sakė J. Zarifas. – Aš manau, kad, deja, prezidentas D. Trumpas neturi gerų patarėjų. Jis laukia Irano vyriausybės žlugimo nuo tada, kai pasitraukė iš branduolinio susitarimo.“
Pastarasis susitarimas pamažu žlunga nuo 2018 metų, kai JAV prezidentas iš jo pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas, nepaisant Europos pastangų išgelbėti susitarimą.
Vašingtonas ir Iranas jau ilgą laiką itin nesutaria dėl Irano balistinių raketų programos ir kišimosi į konfliktus Artimuosiuose Rytuose.
Įtampa tarp šalių ypač padidėjo sausį, kai per JAV surengtą bepiločio antskrydį Bagdade žuvo aukšto rango Irano generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis). Tuomet kilo nerimas dėl galimo karo.
J. Zarifas pareiškė, kad po to sekęs Irano įvykdytas JAV karinių bazių Irake apšaudymas raketomis buvo jo šalies karinio atsako pabaiga.
Pasak J. Zarifo, D. Trumpui blogai patarinėjo jo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, kuris yra laikomas Vašingtono vykdomos „maksimalaus spaudimo“ Iranui strategijos architektu.
„Dabar, kai J. Boltono nebėra, deja, kažkas kitas mėgina mėgdžioti J. Boltoną ir žada prezidentui, kad Q. Soleimani nužudymas paskatins žmones šokti Teherano ir Bagdado gatvėse“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministras.
Nors jis konkrečių pavardžių neminėjo, anksčiau jis ne kartą apsikeitė kritikos strėlėmis su savo amerikiečių kolega Mike'u Pompeo (Maiku Pompėjumi).
