Irano derybininkai sugriežtino savo poziciją branduolinėse derybose ir davė suprasti, kad nesutiks į užsienio valstybes išsiųsti 75 proc. savo turimo sodrinto urano.
Tai paaiškėjo po Vienoje vykusių Irano derybų su JAV, Prancūzijos ir Rusijos atstovais. Spalio 1 dieną vykusiose derybose buvo pavykę pasiekti preliminarų susitarimą, kad Iranas į užsienio šalis tolimesniam sodrinimui išsiųs didžiąją dalį turimo urano, o tokį susitarimą dalis apžvalgininkų skubotai palaikė persilaužimu derybose.
Iranas iš viso turi sukaupęs 1,4 tonas mažai prisodrinto urano. Jei šis uranas būtų toliau sodrinamas, jo užtektų pasigaminti vienai branduolinei bombai.
Dabar Iranas teigia norintis tiesiogiai pirkti mažai prisodrintą uraną ir nesutinkantis į užsienį siųsti savo turimų atsargų. Vakarai dėl tokio Irano žingsnio nenustebo, nes Teheranas yra laikomas itin sudėtingu derybų partneriu, galinčiu bet kuriuo metu paneigti anksčiau pasiektą susitarimą.
Pagal ankstenį sustarimą Iranas turėjo didžiąją dalį urano išsiųsti sodrinimui į Rusiją. Po to Rusija sodrintą uraną turėjo perduoti Prancūzijai, iš kurios uranas keliautų atgal į Iraną. Tokio urano jau nebebūtų galima naudoti branduoliniams ginklams.
