Ko nori ši teroristinė grupuotė, kieno ji yra remiama ir kas laukia Irako, jo geografinėje ir politinėje arenoje iškilus šiam naujam kariniam-politiniam veikėjui?
Iš kur ir ko siekia?
Nors Islamo kalifato, kaip islamiškos valstybės, valdymo formos ir šaknys siekia septintąjį mūsų eros amžių, pačios ILIV grupuotės istorija daug trumpesnė. ILIV pradžia galime laikyti Antrąjį Irako karą, per kurį ši sunitų grupuotė veikė kaip garsiosios, tačiau mažai centralizuotos teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ padalinys Vidurinių Rytų regione ir vadinosi „Islamiškąja Irako valstybe“. Prasidėjus pilietiniam karui Sirijoje, ILIV, jau pakeitusi pavadinimą, norėjo susijungti su viena iš didžiausių Sirijoje veikiančių kovotojų prieš Basharo Assado režimą grupuočių „Al Nusra“, kurią taip pat rėmė „Al Qaeda“.
Įdomu tai, jog „Al Qaeda“ dar šių metų vasarį pareiškė nenorinti būti gretinama su ILIV, o susirėmimai tarp „Al Nusra“ ir ILIV pajėgų aiškiai rodo grupuočių priešiškumą. Groteskiškas šios situacijos paaiškinimas toks: ILIV grupuotė yra tokia žiauri, kad pasirodė esanti per daug ekstremali net pačiai „Al Qaedai“. Ne kartą internetinėje erdvėje platinta vaizdo medžiaga, kaip ILIV pajėgos vykdo grupinius sušaudymus ir kerta galvas priešininkų kovotojams ir net civiliams, nepalieka jokių abejonių dėl šios grupuotės brutalumo. Vis dėlto nesutarimai tarp šių žiaurumu panašių džihadistų grupių kilo visų pirma dėl lyderystės, „Al Nusra“ grupuotei paskelbus savo ištikimybę ne Abu Bakrui al Baghdadi, o „Al Qaeda“ lyderiui Aymanui al Zawahiri.
Didžiulis biudžetas ir parama iš užsienio
Finansiškai ILIV – itin galinga grupė. Spėjama, jog ji finansuojama visų pirma privačių asmenų iš Saudo Arabijos, Kuveito bei Kataro, o milijonines pajamas jai jau neša ir užimti naftos telkiniai Sirijoje. Antai užėmę Mosulo miestą grupuotės nariai apiplėšė centrinį banką ir pasisavino 425 milijonus JAV dolerių. Šių metų kovą ILIV internete paskelbė savo praeitų metų veiklos ataskaitą, turiniu bei pobūdžiu primenančią leidinį, kurį įmonės ar įvairios organizacijos leidžia rėmėjams pritraukti ar išleistiems pinigams pagrįsti.
ILIV gretose dalyvauja kovotojai iš įvairių šalių. Anot JAV vyriausybės, grupuotę sudaro iki 10 tūkst. kovotojų, apie 3–5 tūkst. jų yra ne iš to regiono, kuriame kovoja grupuotė. Didumą kovotojų iš užsienio sudaro čečėnai, prancūzai, britai ir kiti europiečiai (daugiausia išpažįstantys islamą, tačiau yra ir kitų religijų atstovų), o pagal kovotojų skaičių per capita iš vienos valstybės pasaulį neseniai nustebino Australija. Žinant apie tokį tarptautinį palaikymą, nenuostabu, kad ILIV parengė minėtą metinę ataskaitą. Jei likęs pusmetis neatneš taikos (kas, deja, labai tikėtina), ją tikriausiai paskelbs ir kitais metais.
Reikia pažymėti, kad daugumoje aplinkinių šalių į ILIV nėra žiūrima teigiamai. Štai Libane veikianti šiitų grupuotė „Hezbolah“ baiminasi sunitų ILIV plėtros į pietus. Birželio pabaigoje „Hezbolah“ atstovas Libano parlamente Mohammadas Raadas pareiškė, jog grupuotė yra pasirengusi kovoti prieš ILIV ir namuose, ir užsienyje. Jordanijoje ILIV irgi nelaukia: kariuomenė ir toliau gina šalį nuo galimo ILIV proveržio, nepamiršdama „Al Qaeda“ Irako šakos sprogdinimų Amane dar 2005-aisiais. Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ taip pat nesieja savęs su ILIV, nors spėjama, jog ši grupuotė jau turi savo būrį Gazoje. ILIV grupuotei ištikimybę šių metų vasarį prisiekė viena Gazos salafitų (puritoniškos ir tiesiogiai islamo mokymus interpretuojančios šios religijos šakos) džihadistų organizacijų, tačiau teigti, jog ILIV įleidžia šaknis Gazoje, būtų per greita.
Kovos tęsiasi
Birželio pradžioje ILIV pajėgos užėmė Mosulą, antrą pagal dydį Irako miestą, priversdamos nacionalinę valstybės kariuomenę mesti ginklus ir bėgti iš užimto regiono. Vėliau grupuotė užėmė ir piečiau esantį Tikritą, o dabar grasina Bagdadui. Juodomis ILIV vėliavomis pažymėtas trikampis – nuo Alepo miesto Sirijoje iki Mosulo Irako šiaurėje ir Faludžos ar net paties Bagdado priemiesčių – plėsis tiek, kiek tai daryti leis grupuotės ištekliai ir jai besipriešinančios pajėgos.
Šios pajėgos – tai Irako kariuomenė bei kurdų pajėgos. Kurdų karinės grupuotės „Pešmerga“ kovotojams bei Kurdistano regioninės vyriausybės pajėgoms tenka kovoti prieš ILIV būrius šalies šiaurėje, o pietuose frontą laiko Irako nacionalinė kariuomenė. Vis dėlto šioje situacijoje posakis „mano priešo priešas yra mano draugas“ netinka, mat kurdai savo regione nacionalinės kariuomenės matyti irgi nenori. Taigi, Bagdade vis dar Irako kariuomenė, Mosulas palyginti lengvai užimtas ILIV, o kurdų dominuojamas Kirkukas saugojamas pačių kurdų. Irako karinių pajėgų išsidėstymo žemėlapis mirga atskirais lopiniais, o tai nieko gero tikriausiai nė vienoje šalyje žadėti negali.
Greitos taikos prošvaistės menkos
Kol ILIV bus remiama sunitų ekstremistų turtingose Persijos įlankos šalyse, šiitų Irako vyriausybei paramą rodys Iranas, o Irako kurdai turės ginti savo teritoriją, tad atkurti šalyje taiką netolimoje ateityje prošvaisčių nėra. Šariatą regione norintis įvesti Abu Bakras al Baghdadi liepos pradžioje išplatintoje kalboje kviečia tikinčiuosius kurti kalifatą, tai, anot jo, yra musulmonų įsipareigojimas. „Dievas nori, kad žudytume jo priešus ir kautumės šventajame kare“, – teigia ILIV lyderis. Ankstesnės jo kalbos neskambėjo taip bauginamai, o po šios sunku įsivaizduoti jį sėdantį už derybų stalo.
Kaip Irakui gali padėti tarptautinė bendruomenė – sunku pasakyti. Teigti, jog šalyje plieskiasi pilietinis karas, būtų galima tuo atveju, jei ILIV laikytume daugumą Irako sunitų reprezentuojančia organizacija, o to daryti negalima. Irako šiitai, kurių palaikymu kartais kaltinamas dabartinis šalies premjeras Nouri al Maliki, taip pat neskelbia norintys atskiros valstybės. Irako kariuomenė kariniu ir aprūpinimo ginkluote požiūriu yra aiškiai pranašesnė už ILIV pajėgas, tačiau, kaip parodė mūšis Mosule, neturi tam reikiamo pasirengimo ir tikriausiai pakankamos motyvacijos. Ar tai gali – ir jei taip, per kiek laiko – pakeisti Baracko Obamos siunčiami papildomi kariniai patarėjai, pamatysime ateityje. Tikriausiai geriausias, bet mažai tikėtinas scenarijus šioje situacijoje yra išvyti ILIV pajėgas iš regiono ir bandyti stipriau lipdyti Irako demografines grupes politinio konsensuso pagrindu. N. al Malikiui tas sekėsi nekaip, tad be stipresnės politinės lyderystės šalyje, draskomoje religinių, tautinių ir politinių prieštaravimų, greitesnio pagerėjimo tikėtis negalima.
