Praėjus ketveriems metams nuo JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, kuri buvo surengta siekiant jį nuginkluoti ir paversti provakarietišku demokratijos anklavu Artimuosiuose Rytuose, ši šalis yra nugrimzdusi į tarpkonfesinio karo liūną.
Buvęs diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) neteko valdžios, jam įvykdyta mirties bausmė, o šalyje neaptikta jokių masinio naikinimo ginklų, kuriuos jis esą turėjo. Tačiau amerikiečių pajėgos net nesirengia grįžti namo ir vis aktyviau dalyvauja kovos veiksmuose.
Į Bagdadą siunčiamas 25 000 karių pastiprinimas, kad būtų nuslopintas sunitų ir šiitų tarpusavio smurtas, kuris, kaip jau pripažįsta ir Pentagonas, prilygsta pilietiniam karui ir dabar pareikalauja daugiausiai aukų.
Irako vakaruose ir šiaurėje "al Qaeda" kovotojai tęsia savo kruviną sukilimą prieš JAV remiamą vyriausybę, o pietuose ir centrinėje šalies dalyje šiitų partizanai siekia įtvirtinti savo viršenybę ir perimti į savo rankas naftos išteklių kontrolę.
Prieš kurį laiką JAV ir irakiečių pajėgų Bagdade pradėtas įgyvendinti naujas saugumo planas padėjo kiek pažaboti mirties būrių vykdomas žudynes, tačiau neužkirto kelio kasdieniniams kruviniems automobilių sprogdinimams žmonių pilnose sostinės turgavietėse.
"Nuo invazijos pradžios padėtis Irake tolydžiai blogėjo. Reikalai vis prastėjo", - sakė įtakingo analitinių tyrimų centro "International Crisis Group" (ICG) Artimųjų Rytų ekspertas Joostas Hiltermannas (Jostas Hiltermanas).
Statistiniai duomenys neatskleidžia šio sudėtingo konflikto esmės, tačiau leidžia susidaryti tam tikrą bendrą vaizdą.
Prasidėjus konfliktui iš šalies iš karto pasitraukė du milijonai irakiečių, dar 1,8 mln. gyventojų teko palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitose šalies vietose, rodo Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos pateikti duomenys.
Duomenys apie karo metu žuvusius civilius gyventojus labai skiriasi. Tinklalapyje "Iraq Body Count" nurodomas civilių aukų skaičius - 58 800 - yra vienas mažesnių tarp visų pateikiamų. Irako vyriausybė pranešė, kad vien sausio mėnesį žuvo 1 440 žmonių.
Nuo invazijos pradžios čia žuvo mažiausiai 3 220 amerikiečių, 132 britų ir 124 kitų koalicijos valstybių kariai. Gruodis buvo kruviniausias mėnuo daugiašalėms pajėgoms per dvejus metus. Augantis žuvusių karių skaičius padidino spaudimą koalicijos šalių vyriausybėms pradėti pajėgų išvedimą.
Pentagono ketvirtinėje ataskaitoje apie konfliktą, kuri paskelbta praėjusį trečiadienį, rašoma, kad keturis paskutinius praėjusių metų mėnesius smurto mastas buvo didžiausias nuo kovų pradžios, o 2007-aisiais išpuolių skaičius toliau auga.
Ataskaitoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2007 metų sausio 1 dienos iki vasario 9 dienos vidutinis išpuolių skaičius per savaitę buvo didesnis nei tūkstantis. Tuo tarpu antrą 2006 metų pusmetį vidutinis atakų skaičius per savaitę buvo maždaug 900.
"Kai kurie padėties Irake aspektai visiškai atitinka pilietinio karo elementus, įskaitant etninio ir tarpkonfesinio bei politiškai motyvuoto smurto sustiprėjimą ir gyventojų persikėlimus", - pažymi Pentagonas.
Tačiau netgi ši statistika veikiausiai neatspindi realaus žudynių masto.
Nepriklausoma JAV politikos ekspertų komisija, Irako studijų grupė, savo pernai paskelbtose išvadose nurodė, kad tai, kaip Pentagonas renka duomenis savo ketvirtinėms ataskaitoms, leidžia kalbėti apie tai, jog pateikiami kur kas mažesni duomenys apie smurto mastą.
Akivaizdu, kad Irakas išgyvena aštrią krizę, tačiau ar skelbiama statistika ir kasdieniniai naujienų pranešimai apie sprogdinimus bei tarpkonfesines skerdynes atskleidžia visą tiesą apie tai, kas vyksta Irake? Šalies vyriausybė mano, kad ne.
"Praėjus ketveriems metams nuo invazijos pradžios dauguma žmonių pasaulyje galvoja, kad mums sekasi nekaip", - pripažino Irako ministro pirmininko Nuri al-Maliki (Nurio Malikio) aukšto rango patarėjas Bassemas Ridha (Basimas Riza).
"Tačiau žmonijos istorija patvirtina, kad vykstant permainoms, žaibiškoms permainoms, galima laukti kraujo praliejimo. Niekas nėra paprasta, kai vyksta tokie pokyčiai, kurie buvo didžiausi regione", - sakė jis.
"Buvo nuverstas toks žiaurus asmuo, kaip Saddamas. Mes stengiamės. Esama gerų dalykų. Kai kuriuos nurodysiu. Visų pirma, dabar mes esame laisvi. Kiekvienas irakietis dabar gali be baimės pareikšti savo pageidavimą. Anksčiau tai buvo neįmanoma", - sakė B.Ridha
"Dabar šalyje yra tiek daug politinių partijų, leidžiama tiek laikraščių, veikia tiek televizijų. Saddamo valdymo metais buvo tik du televizijos kanalai. Nematėme jokių palydovinių televizijų, - sakė jis. - Jei žmogus turėdavo palydovinio ryšio anteną, jo laukdavo mirties bausmė, jis paprasčiausiai dingdavo. Nebuvo mobiliojo ryšio telefonų, interneto. Irakiečio vidutinės pajamos per mėnesį buvo penki doleriai. Dabar jos siekia 250 dolerių".
B.Ridha pabrėžė, kad Irako konstitucijos parengimas ir jos priėmimas referendume, taip pat rinkimai į parlamentą, kurio 25 proc. narių sudaro moterys, bei nacionalinės vienybės vyriausybės suformavimas yra geras pagrindas tolesnei pažangai.
"Žmonės nepripažįsta šių dalykų. Nereikėtų pamiršti, kad kai darbą pradėjo mūsų vyriausybė, nebuvo jokios infrastruktūros. Buvome akmens amžiuje. Dabar iš pagrindų kuriame naują valstybę", - pridūrė jis.
JAV pajėgų vadai, kuriuos verčia nerimauti namuose sparčiai mažėjanti visuomenės ir politinė parama šiam karui, taip pat pabrėžia, kad kalbant apie padėtį Irake neretai pamirštama pažanga ūkio plėtros ir atstatymo darbų srityse.
Praėjusį mėnesį JAV sausumos pajėgų inžinerinės kariuomenės brigados generolas Michaelas Walshas (Maiklas Volšas) sakė, kad jo kariai pastatė ar atstatė 976 mokyklas, 154 pasienio įtvirtinimus, 92 gaisrines, 32 pašto skyrius, 93 geležinkelio stotis.
"Amerikiečiai turėtų pamatyti irakiečių vaikų, kurie mokosi švarioje, saugioje aplinkoje, nuotraukas. Amerikiečiai turėtų pamatyti mažus vaikus, kurie gydomi modernią įrangą turinčiose medicinos įstaigose", - sakė jis žurnalistams.
Tačiau spartesnę pažangą stabdo smurtas ir korupcija, kurie temdo pastangas po invazijos atstatyti Iraką. Šiandien Irakas pagamina 4 200 megavatų elektros - šiek tiek mažiau nei Saddamo Husseino režimo valdymo metais.
Virtinė JAV saugumo operacijų nepadėjo užpildyti saugumo vakuumo, susidariusio dėl Vašingtono sprendimo išformuoti nuo Saddamo Husseino valdymo laikų likusias Irako ginkluotąsias pajėgas, kurių paleidimas sudarė sąlygas imti veikti "al Qaeda" ir Irano remiamiems kovotojams.
Pasak politologo J.Hiltermanno, padėtis yra niūri. "Dabar svarbiausia ne tik sustabdyti tarpkonfesinį smurtą, bet ir neleisti jam išplisti už Irako sienų", - pabrėžė jis.
