Savaitės viduryje jau trečioji Europos Sąjungos valstybė – po Graikijos ir Airijos – pasiprašė stambios Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos finansų paramos. Kalbame apie Portugaliją. Pasaulio laikraščiai svarsto, kur tai nuves. Štai keli gerokai skirtingi atsiliepimai.Itin atvirai savo šalies atžvilgiu pasisakė Porto dienraštis „Jornal de Noticias“: „mes portugalai turime į akis pažvelgti karčiai tiesai – mūsų praėjusių dešimtmečių gyvenimo stilius jau praeityje. Turime susitaikyti su tuo, kad niekada nebebus taip, kaip ligšiolei buvo.
Nuo šiol būsime valdomi iš Briuselio, ir nepaisant kas sudarys mūsų ateinančią vyriausybę, jis tebus Europos Komisijos įpareigotas administratorius.
Šių metų balandžio šeštąją portugalai pabudo iš savo apgaulingojo sapno – neįmanoma visąlaik gyventi „aukščiau savo bambos“: vieną dieną ateina sąskaita, ir ji per didelė, kad patys vieni ją įstengtume apmokėti“.
Taigi, pasak vieno laikraščio, rožinio gyvenimo sapnas portugalams subliūško, tačiau, pasak kito, ir tai ne portugalų, o čekų laikraščio, į subliūškusio sapno vietą atsistojo gal ne mažiau apgaulingas laukimas. Būtent, – rašo Prahos dienraštis „Hospodarske Noviny“, – dabar Portugalijai užvis labiausia svarbu – laimėti laiko.
Laiko, per kurį investuotojai pamirštų Portugalijos smunkančius reitingus ir jos ūkio problemas. Ir laiko, per kurį finansų rinkos savo dėmesį nukreiptų į kitas problemines valstybes, kurių Europos Sąjungoje netrūksta.
Portugalijos agonija turėtų privesti prie to, kad kuo greičiau euro zonai būtų nustatytos naujos finansų taisyklės. Juk dabartinė padėtis ne tik veda prie didėjančio įsiskolinimo, bet ir sukelia tokius būgštavimus: o kas atsitiktų, jeigu nepaisant visų finansinių paramstymų Graikija vis tiek subankrutuotų?
Tada tikimybė, kad viskas sugriūtų kaip kortų namelis, iš tiesų didžiulė“, – teigia Prahos verslo dienraštis.
Madrido dienraštis „Pais“ optimistiškesnis. Anot jo, „dabar spekuliacijos koncentruojasi į Ispaniją. Tačiau mūsų padėtis aiškiai skiriasi nuo padėties Portugalijoje ar Airijoje. Mūsų taupymo programa ir mūsų reformos jau pradedamos įgyvendinti ir rodo vaisių. Todėl galima tikėtis, kad Europos skolų krizė su Portugalijos atveju ir pasibaigs“, – viliasi Ispanijos laikraštis
Šiai nuomonei pritaria Frankfurto kairiųjų dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Jo žodžiais, „pirštu rodyti į Ispaniją netinka. Tos šalies vyriausybė net savo smunkančių reitingų kaina pradėjo laikytis reformų kurso ir kol kas įtikina investuotojus“.
Bet ar tai ilgai truks? Ar to pakaks? Tuo abejoja Leipcigo „Volkszeitungas“. Jis rašo, kad „po Portugalijos, Airijos ir Graikijos tas pats likimas gresia ir Ispanijai, nepaisant jos ambicingos taupymo programos ir tik ketvirtadienį kapitalo rinkose sėkmingai pasiskolintų keturių milijardų“.
Ir žinoma, jeigu Ispanija sukluptų „ir po to dar ir Italija, tai visoje pinigų sąjungoje pasireikštų domino efektas ir būtų užantspauduotas euro galas“, – prisibijojo Leipcigo laikraštis.
O pačioje Portugalijoje dar viena problema ta, jog, kaip rašo dienraštis „Stuttgarter Zeitung“, „tenka vesti derybas su vyriausybe, kuri tėra tik laikinai einanti pareigas, nes nebeturi parlamente daugumos. O blaiviai žiūrint susitarimai su tokiu partneriu yra beverčiai“.
Minčiai, kad Portugalijai būtų padedama, visiškai nepritaria Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“. Jo požiūriu, „nepriimtina, kad Europos Sąjunga padėtų šaliai, kurioje partijos nebuvo pasiruošusios sunkioje padėtyje susitarti dėl būtiniausių taupymo priemonių. Prieš išsimaldaudama kitų ES valstybių mokesčių mokėtojų paramą, Lisabona būtų pirmiausia turėjusi atlikti savo pačios namų užduotis“.
O kodėl Portugalijoje susidarė tokia padėtis? Pasak Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“, „Portugalijai klostėsi taip, kaip jos nelaimingiems herojams tradicinėje Fado muzikoje: pradžioje didžiuliai lūkesčiai, pabaigoje – gilios kančios. Šalis, kuri tik 8-ą dešimtmetį nugalėjo diktatūrą, greitai ir didelėmis viltimis žengė į Europos Sąjungą. Net ir prie euro ji prisidėjo viena iš pirmųjų.
Tačiau politinės emancipacijos ir gerų norų neužtenka, kad būtumei kvalifikuotas įstoti į pinigų sąjungą. Portugalijos ekonomika silpna, bendra valiuta neprileidžia, kad nuvertėjimo sąlygomis jos prekės pasidarytų patrauklios. Trumpai sakant, Portugalijos, lygiai kaip ir Graikijos, niekada nederėjo į euro klubą priimti. Ši įžvalga ateina per vėlai“.
O pietvakarių Vokietijos dienraštyje „Schwäbische Zeitung“ rašoma, jog „Portugalijos pavyzdys vėl rodo, kad „Briuselio dotacijų nepakanka, kad šalyje automatiškai susikurtų gerovė. Premjeras J. Socratesas ir jo pirmtakai ES pinigų dėka sukūrė gražias autostradas, futbolo stadionus, turistų centrus ir pajūrio promenadas.
Tačiau gilioje provincijoje, kur vis dar vežimėlius traukia asilai, atsiveria infrastruktūros tuštuma ir susidaro įspūdis, jog laikas sustojo ir pramoninis amžius aplenkė Portugaliją be pėdsakų. Tai lemtingi apsileidimai, kurie dabar atikeršija“, – rašo Švabijos laikraštis.
Mykolas Drunga
