Portale „Origo“ publikuotas lobizmą Europos Sąjungos institucijose analizuojantis straipsnis vengrų žurnalistui Bálint Szlankó atnešė 2009 m. Europos Parlamento žurnalistikos premijos laurus interneto kategorijoje.
Su apdovanojimo ceremonijoje dalyvavusiu Londone gyvenančiu straipsnio „Gudrūs Briuselio klientai tobulina savo išmonę“ autoriumi kalbėjomės apie eurolobizmo ir informavimo apie Europos Sąjungą ypatumus bei interneto vaidmenį šiuolaikinėje žiniasklaidoje.
Lobizmas – daugeliui žmonių nesuprantamas ar net įtartinas procesas. Ar būtent dėl šios priežasties ėmėtės interesų atstovavimo temos?
Matyt buvau pastūmėtas daugelio žmonių nusistatymo prieš lobizmą ir jų įsivaizdavimo, jog jis reiškia neaiškių personažų susitikimus tamsiuose skersgatviuose, kurių metu perduodami pinigų prikimšti vokai. Žinoma, būna ir taip. Politikoje dažnai susiduriame su pinigais ir korupcija, o Europos Sąjunga matyt tikrai nėra išimtis. Norėjau parodyti, kad lobizmas yra visiškai kitoks procesas, paremtas kompromisais, pasiūlymų vertinimu, protingų ar mažiau protingų argumentų pateikimu ir viešųjų ryšių kampanijomis. Šios temos ėmiausi ir todėl, kad apie ją rašyta labai nedaug.
Ar buvo lengva rinkti medžiagą šia sudėtinga tema?
Taip ir ne. Ne, nes penkerius metus praleidau Briuselyje dirbdamas vienai Vengrijos naujienų agentūrų. Turėjau žinių apie Europos Sąjungą bagažą, o apie lobizmą esu rašęs ir anksčiau. Žinoma, ruošiant rimtą straipsnį reikia surengti daugelį nemažai laiko reikalaujančių interviu, prisireikia brangių tarptautinių telefono skambučių. Antra vertus, tai tėra straipsnis, todėl nenoriu sutirštinti spalvų.
Ką Jums reiškia ši premija?
Apima dvilypiai jausmai. Tai, kad žurnalistas gauna premiją iš oficialios institucijos nebūtinai yra geras ženklas jam. Antra vertus, tai didelė finansinė paspirtis.
Po apdovanojimų ceremonijos surengtose diskusijose kalbėta apie naujosios žiniasklaidos vaidmenį. Koks interneto vaidmuo šiuolaikinėje žurnalistikoje?
Internetas palengvina daugelį dalykų. Lengviau gauti informaciją, skelbti straipsnius, pasiekti daugiau žmonių ir juos įtraukti į žinių „gamybos“ ir platinimo procesą. Tai nuostabu. Vis dėlto, man neramu: garsiai šaukiančių skaičiaus didėjimas ne visuomet reiškia geriau informuotų žmonių diskusijas – tai, kad kiekvienas pareiškia savo nuomonę, dar nereiškia geresnių debatų rezultatų. Manau, rasti atsakymą į šį klausimą nėra lengva.
Kas leistų ES žiniasklaidai ir institucijoms efektyviau informuoti apie europinius reikalus?
Nesu tikras. Bet kuris rimtas laikraštis privalo turėti korespondentą Briuselyje. Neturint savo žmonių Briuselyje neįmanoma tinkamai nušviesti ES reikalų. Antra vertus, Europos politikai ir žiniasklaida privalo pateikti informaciją įdomiai, užmegzti ryšį su skaitytojais, parodyti europinių sprendimų reikšmę kasdieniniam gyvenimui. Žinau, kad tai nėra lengva, tačiau tai viskas, ką galime padaryti, kadangi daugumai žmonių ES paprasčiausiai nerūpi.
ESnaujienos.lt informuoja, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kuri šiuo metu neturi nuolatinio korespondento Briuselyje.
