2018-aisiais buvo užfiksuotas didžiausias naujai užsikrėtusiųjų skaičius Europoje per visą dešimtmetį. Liga gali būti ir mirtina – 72 suaugę ir vaikai nuo jos mirė praėjusiais metais, skelbiama naujausioje Pasaulio Sveikatos Organizacijos ataskaitoje.
Net 92 proc. visos Europos susirgimų tenka 10 valstybių. Sąraše, pagal susirgimų skaičių, atsidūrė: Ukraina, Serbija, Izraelis, Prancūzija, Italija, Rusija, Gruzija, Graikija, Albanija ir Rumunija. Tik 6 iš 53 Europos regiono valstybių neužfiksavo nė vieno naujo susirgimo tymais atvejo. 61 proc. žmonių iš užsikrėtusiųjų buvo priversti gultis į ligoninę. PSO perspėja Europos valstybes imtis daugiau veiksmų prieš tymus.
Mokslo temomis rašančio portalo „iflscience“ teigimu, ši ataskaita nėra tik „paprasčiausiai blogos naujienos“.
Bendras imunizacijos lygis 2017-aisiais ženkliai išaugo, pasiekęs didžiausią kada nors fiksuotą antrojo skiepo vakcinacijos lygį (90 proc.). Taip pat, vaikai 2017-aisiais sulaukė daugiau skiepų, negu kada nors anksčiau nuo pat 2000-ųjų, kuomet PSO pradėjo rinkti šiuos duomenis. Tačiau organizacija perspėja: nepaisant vidurkių augimo valstybėse, susirgimų skaičius rodo, kad lokaliai pasitaikančios „duobės“ vis dar kelia pavojų.
Per tymų protrūkį Ukrainoje šiemet jau mirė aštuoni žmonės
Nuo metų pradžios Ukrainoje nuo tymų mirė aštuoni žmonės – pusė to, kiek per visus praėjusius metus, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai.
Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime sakoma, kad nuo šeštadienio užregistruoti du mirties nuo šios ypatingai užkrečiamos virusinės ligos atvejai. Praėjusią savaitę tymais susirgo 3 100 žmonių, pusė jų – vaikai.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, praėjusiais metais Ukrainoje buvo užregistruota 53 tūkst. patvirtintų tymų atvejų arba daugiau nei pusė visų Europos atvejų.
Manoma, kad staigiam susirgimų skaičiaus augimui įtakos turėjo tai, kad prieš kelerius metus vyriausybė buvo nutraukusi tymų vakcinos užsakymus. Prie ligos plitimo taip pat prisidėjo kai kurių gyventojų atsisakymas skiepytis.
Ukrainos kovą su tymų protrūkiu sunkina politikų vidinės rietenos, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų.
Anksčiau šį mėnesį sveikatos ministrės įgaliojimų neteko Uliana Suprun, vienam įstatymų leidėjui iškėlus jai politiniu kerštu laikomą bylą.
Kol teismas nagrinėja už sveikatos sistemos reformą atsakingos U. Suprun apeliaciją, ji toliau laikinai eina ministrės pareigas, tačiau jos įgaliojimai yra gerokai suvaržyti. Anksčiau trečiadienį U. Suprun žurnalistams sakė, jog vyriausybė neseniai įsigijo tymų vakcinų kariuomenei, tačiau ji negali pasirašyti reikiamų dokumentų, kad skiepai pasiektų kariuomenės bazes.
Bendras skaičius gerėja, tačiau pavienėse valstybėse situacija darosi kritinė
2018-ieji rodo, kad dabartinė imunizacijos progreso eiga yra nepakankama sustabdyti viruso plitimą. Nepaisant to, kad fiksuojami rekordiniai vidurkiai tam tikrose šalyse, statistika taip pat rodo kaip niekad aukštą mirusiųjų nuo šios ligos skaičių. „Tai reiškia, kad lokaliame lygyje pasitaikančios spragos palieka virusui atviras duris“, – pasakojo gydytoja Zsuzsanna Jakab, PSO Europos regiono direktorė.
Ekspertė pripažino, kad suplanuoto penkmečio plano siekiant pagerinti visuomenės sveikatos būklę nepavyks, kol nebus imtasi visuotinų priemonių. Jeigu atskiros šalys nesiims priemonių pažaboti virusą, nepaisant gerų rezultatų daugelyje kitų valstybių, mirčių nuo tymų statistika ir toliau kels nerimą. „Mes turime daryti daugiau ir daryti geriau siekiant apsaugoti kiekvieną žmogų nuo ligų, kurių galima lengvai išvengti“, – cituojama Z. Jakab.
2017-aisiais itin skaudžiai nuo tymų viruso nukentėjo karo ir sunkios ekonominės situacijos skriaudžiama Ukraina. Dar metais anksčiau vakcinacijos lygis šalyje siekė vos 31 proc. Kai kuriose kitose šalyse itin aktyviai veikia taip vadinamieji „antivakseriai“ (angl. anti-vaxxer), ypač šiuo atveju išskiriama Italija.
PSO ragina Europos šalis užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę laiku gauti gyvybes gelbėjančias vakcinas ir stiprinti žmonių pasitikėjimą sveikatos įstaigomis.
