Karas Ukrainoje pakirto rusų vadovybės pasitikėjimą įprasta ginkluote ir labiau remiasi nestrategine branduoline ginkluote kaip atgrasymo priemone ir būdu laimėti prieš NATO potencialaus ateities konflikto metu, rašoma Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) ataskaitoje.
Agresyvią branduolinę doktriną Rusijoje skatina šalies vadovybė, kurios manymu Vakarų šalims pristigs valios, kad panaudotų branduolinį ginklą, o taip pat ir „dvasinių jėgų“ priimti potencialų aukų mastą, cituojama ataskaita „Reuters“.
IISS analitikų teigimu, Rusija gali pasinaudoti nestrategine branduoline ginkluote taip vadinamajai „kontroliuojamai konflikto eskalacijai“ – pamaišyti JAV ir NATO įsitraukti į konfliktą, arba „priversti juos užbaigti karą rusų sąlygomis“.
Vieno iš ataskaitos autorių Williamo Alberque teigimu, Vakarų šalių žvalgybos tarnybos gebės iš anksto aptikti Rusijos pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokiu atveju, tikėtina, išvyktų į bunkerį, o Rusijos branduolinio ginklo vadovybės ir kontrolės sistema bus privesta į aukščiausią kovinę parengtį – tuo atveju, jeigu būtų sulaukta galingo atsakomojo JAV smūgio.
Klausimas, kaip reaguoti į tokį scenarijų, „neleidžia amerikiečių planavimo specialistams ramiai miegot“, aiškina W. Alberque.
„Kai tik kita pusė peržengia branduolinį slenkstį, kaip jūs galite sustabdyti link susinaikinimo vedančią eskalaciją? Kaip ją sulaikysite? Tai viena iš sudėtingiausių problemų, kuri egzistuoja nuo pat branduolinio amžiaus pradžios“, – pažymėjo jis.
Rusų istorikas: Kremlius gali bandyti suversti atsakomybę už branduolinį smūgį Baltarusijai
Rusų kilmės JAV pilietybę turintis istorijos mokslų daktaras Jurijus Felštinskis 2023 m. pareiškė, kad „Wagner“ atsiradimas Baltarusijoje dar labiau eskaluoja ir taip V. Putinas branduolinį ginklą Baltarusijoje dislokavo su galimu tikslu jį panaudoti prieš Vakarus ar Ukrainą.
Jis taip pat paaiškino, kodėl Kremlius pasirinko dislokuoti branduolinį ginklą būtent Baltarusijos teritorijoje, o ne gąsdinimą tuo pačiu ginklu iš „efektyvesnio“ Kaliningrado.
„Putinas galimai mąsto, kad jeigu branduolinis smūgis bus suduotas iš Baltarusijos, tai atsakomasis smūgis tektų Baltarusijai, o ne Rusijai. Maža to, tai būtų ne branduolinis atsakas, nes NATO pabūgtų radiacijos plėtros už Baltarusijos teritorijos. Būtent dėl šios priežasties Rusija neaneksavo Baltarusijos, okupuotos dar 2021-aisiais. Būtent dėl šios priežasties branduolinis ginklas dislokuotas Baltarusijoje, o ne Kaliningrado srityje, strategiškai naudingesnėje vietoje“, – Izraelio portalui „Detali“ pasakojo jis.
Konflikto grėsmė auga
Konflikto tarp Rusijos ir NATO pajėgų grėsmė nuolat auga: praėjusią vasarą rusai sąmoningai pažeidė Juodojoje jūroje skridusį žvalgybinį nepilotuojamą lėktuvą MQ-9 „Reaper“.
Lenkija, po kelissyk pasikartojusio Rusijos raketos nukritimo į šalies teritoriją ar praskridimo pro ją, Ukrainos apšaudymų metu, pakėlė savo naikintuvus į orą.
„Įspėjame, kad aktyvuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija, dėl to gali padidėti triukšmo lygis, ypač pietrytinėje šalies dalyje“, – nurodė vadovybė.
Pažymima, kad Lenkijos kariuomenė tokio žingsnio ėmėsi dėl intensyvaus Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos aktyvumo, kuris siejamas su ketinimais smogti Ukrainos teritorijai.
Sausio 23-osios rytą Rusijos kariuomenė surengė masinę raketinę ataką prieš Ukrainą. Per antskrydžius Kyjive ir Charkive girdėjosi sprogimai.
