Jai buvo mokama už tai, kad tvarkytų turtingųjų bei galingųjų kambarius, tačiau, vos įėjusi į Dominique Strausso-Kahno apartamentus, ji įklimpo į pasaulinį skandalą. Dabar ji pirmąkart išsamiai papasakojo visą istoriją.
„Sveiki, ar yra kas nors? Kambarių tvarkymas.“
Kambarinė sukinėjosi didelėje svetainėje, esančioje prie pat įėjimo į apartamentus. 32 m. Gvinėjos gyventojai, „Sofitel“ viešbučio darbuotojai, kambarius aptarnaujantis padavėjas buvo pasakęs, kad kambarys nr. 2806 yra laisvas ir jį galima išvalyti. „Sveiki? Kambarių tvarkymas,“ – apie savo atėjimą darkart pranešė kambarinė. Niekas jai neatsakė. Durys į miegamąjį, jai iš kairės, buvo atidarytos, ir ji galėjo matyti dalelę lovos. Moteris apžvelgė svetainę, akimis ieškodama sukrautų lagaminų, tačiau nieko neišvydo. „Sveiki? Kambarių tvarkymas“. Ir staiga, neaišku iš kur, prieš jos akis išdygo nuogas žilaplaukis vyras.
Šitaip Nafissatou Diallo nupasakoja atsitikimo, visam laikui pakeitusio jos gyvenimą, pradžią, rašo newsweek.com. Tąkart, gegužės 14 d., ji susidūrė su Dominique Straussu-Kahnu, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generaliniu direktoriumi, kuris ketina tapti Prancūzijos prezidentu. Dabar ši moteris, žinoma „DSK kambarinės“ vardu, išdrįso pirmąkart viešai prabilti ir pasidalinti mintimis su „Newsweek“ žurnalistu savo advokato, Thompsono Wigdoro, biure, įsikūrusiame penktojoje Niujorko aveniu.
„Nafi“ Diallo išvaizda nėra pribloškianti. Jos šviesiai ruda oda – nelygi, veidas ramybės būsenoje – persmelktas melancholijos, o tamsūs plaukai – dažyti, ištiesinti ir tvirtai suimti pakaušyje. Tačiau ši kambarinė turi labai moterišką figūrą. Saugus bei ramus darbas „Sofitel“ viešbutyje paskutiniuosius tris metus be jokių abejonių buvo pats geriausias, kurį jai yra tekę gauti. Nuo tada, kai 2003 m. moteris atvyko iš Gvinėjos, ji dirbo draugo parduotuvėje Bronkse, keletą metų pynė plaukus kirpykloje ir tik tuomet įsidarbino viešbutyje.
Diallo nemoka nei skaityti, nei rašyti. Ji turi kelias artimas drauges bei keletą „draugais“ – ne vaikinais ar sužadėtiniais – vadinamų vyrų, kurie, rodos, yra ne kartą ja pasinaudoję. Vienas jų – laiką šiuo metu leidžiantis federaliniame įkalinimo centre Arizonoje, laukdamas deportacijos dėl prekybos narkotikais – pelnė moters pasitikėjimą (bei prieigą prie jos banko sąskaitos), dovanodamas jai neoriginalias dizainerių rankines. „Turiu jų šešias ar septynias, – sako moteris. – Jos buvo labai nepatvarios“. Diallo veidas visiškai išbąla. „Tas žmogus buvo mano draugas, kuriuo pasitikėjau“, – atsidūsta moteris.
Optimistiškiausios viso pokalbio akimirkos buvo kalbantis apie darbą „Sofitel“. Moteris turėdavo išvalyti 14 kambarių kiekvieną dieną už 25 dolerių per valandą atlygį. Negana to, ji gaudavo ir arbatpinigių. Diallo pasakoja, kad ilgainiui ji turėjo rūpintis viso aukšto švara, o tai, pasak kambarinės – pasiekimas, kadangi nereikia gaišti laiko su tvarkymosi įrankiais važinėjant liftu aukštyn ir žemyn į skirtingus viešbučio aukštus. Kita kambarinė balandžio mėnesį išėjo motinystės atostogų, todėl Diallo atiteko visas 28-tas aukštas – iki tol ji niekuomet nebuvo atsakinga už visą aukštą. Kai ant kiekvieno kambario durų kabo ženklas „Netrukdyti“, kambarinės išnaudoja laisvas minutes nuėjimui iki personalo kambariuko ir valymo vežimėlio turinio papildymui: naujais muiliukais, rankšluosčiais bei kitomis smulkmenomis. Kai Diallo kalba apie darbą viešbutyje, kasdienę rutiną bei kolegas, jos akys spinduliuoja. „Mes dirbome kaip komanda, – pasakoja moteris. – Mylėjau šį darbą ir kolegas. Visi buvome iš skirtingų šalių – Amerikos, Afrikos ir Kinijos – tačiau visi – lygūs.
Retkarčiais, kai Diallo kalbėdavo, ji negalėdavo sulaikyti ašarų. Kone į visus klausimus apie praeitį vakarų Afrikoje ji atsakydavo labai neaiškiai. Moteris išvis atsisakė kalbėti apie savo tėvą – žmogų, kuriam priklausė mokykla prie pat šeimos namų Gvinėjos kaime. Tuo tarpu jos vyras numirė nuo ligos, taip pat – ir 3 ar 4 mėn. dukrytė. 2001 m., kai Diallo, bevaikščiodama Gvinėjos sostinės Konarkio gatvėmis, netyčia pažeidė komendanto valandą, ją suėmė du kareiviai ir išprievartavo. Moteris ilgą laiką niekaip negalėjo prisiminti, kuriais metais tai buvo. Diallo sugebėjo pasiimti dar vieną savo dukterį (kuriai dabar – penkiolika metų) ir pabėgti iš Afrikos į Jungtines Valstijas, ieškoti geresnio gyvenimo. Tačiau, visgi, ne moters praeitis domina jos advokatus bei nemažą pasaulio dalį. Kambarinės akys prisipildo ašarų, ir kalbėdama ji visąlaik žvelgia žemyn.
Kuomet Diallo prabyla apie „Sofitel“ viešbutyje įvykdytą užpuolimą, jos pasakojimas tampa ryškus ir įtikinamas. Pasak moters, tądien ji nemažai laiko praleido lūkuriuodama, kol kas nors iš 2820 kambario svečių teiksis užleisti jai vietą valymui. Netrukus ji pastebėjo kambarius aptarnaujantį padavėją, išeinantį iš 2806 – vieno iš prezidentinių apartamentų. Padavėjas patikino, kad kambarys esąs tuščias. Tačiau kambarinė vis viena nusprendė pati įsitikinti. Štai ką ji papasakojo „Newsweek“.
„Sveiki? Kambarių tvarkymas.“ – Diallo dairėsi po svetainę. Kai pasirodė žilaplaukis nuogas vyras, ji stoviniavo nedideliame prieangyje, žvelgdama miegamojo link. „O Dieve, – išlemeno Diallo. – Labai atsiprašau“. – Ir pasisuko, ketindama išeiti.
„Jums nereikia atsiprašinėti“ – ištarė vyras ir, suspaudęs kambarinės krūtis, užtrenkė apartamentų duris.
Diallo yra daugmaž 1,78 m ūgio – žymiai aukštesnė už Straussą-Kahną, bei tvirto sudėjimo. „Tu graži,“ – pasakė vyras, traukdamas besipriešinančią moterį miegamojo link. „Aš jam sakiau: „Pone, liaukitės. Nenoriu prarasti savo darbo, – pasakojo Diallo – O jis atsakė: „Nesijaudink, neprarasi“.
Bet koks nemalonus susidūrimo su viešbučio svečiais kėlė Diallo grėsmę netekti visko, kam ši tiek ilgai dirbo. „Nedrįsau pažvelgti į tą vyrą – labai jo bijojau. Nesitikėjau, kad kas nors bus kambaryje,“ – sakė moteris.
Pasak kambarinės, D. Straussas-Kahnas nustūmė ją ant lovos ir bandė į burną įgrūsti savo penį, tačiau ji kietai suspaudusi lūpas ir priešindamasi sukiojusi galvą į šalis. „Pastūmiau tą vyrą ir atsistojau. Norėjau jį išgąsdinti, todėl pasakiau, kad netoliese yra mano vadovė. Tačiau tas vyras tepasakęs, jog nieko aplinkui nėra ir niekas manęs neišgirs“.
Diallo vis bandė nustumti jį šalin. „Nenorėjau jo sužeisti, – sakė ji – Nenorėjau prarasti savo darbo“. Tačiau vyras, ją sugriebęs, ėmė tempti iš miegamojo vonios link. Diallo darbinė suknelė priekyje yra susegta sagutėmis, tačiau Straussas-Kahnas neketino su jomis terliotis – jis pakėlė šią aukštyn taip staigiai, kad suplėšė pėdkelnes ir stipriai sugriebė moteriai už tarpukojo – pastarasis buvo smarkiai paraudęs net ir po kelių valandų, ligoninėje. Vyras parklupdė kambarinę ant kelių, nugara į sieną. Galų gale įbruko penį jai į burną ir stipriai suspaudė galvą, kad moteris nesimuistytų. „Jis laikė mano galvą be galo stipriai – pasakoja Diallo. – O po to ėmė judėti bei skleisti garsus, daugmaž „uuh, uuh, uuh“ ir ištarė: „Čiulpk mano...“ – nenoriu to net sakyti“.
Kai vyras nurimo, Diallo atsistojo. „Aš spjaudžiausi ir bėgau. Bėgau nė neatsisukdama, kiek tik kojos nešė. Įlėkiau į koridorių. Buvau labai išsigandusi. Nenorėjau prarasti savo darbo“.
Moteris pasakoja, kad pasislėpė už kampo koridoriuje, netoli foje, ir bandė visaip save nuraminti. „Stovėjau ten ir vis spjaudžiausi. Buvau visai viena“. Tuomet ji pamatė tą patį vyrą, išeinantį iš 2806 kambario, ir žengiantį lifto link. „Neįsivaizduoju, kaip jam pavyko taip greitai apsirengti. Rankoje jis nešėsi bagažą, – sakė kambarinė. – O mane pamatęs, pažvelgė štai šitaip“. – Moteris nulenkė galvą ir veriančiai įsmeigė akis priešais save. „Jis nieko nepasakė“.
Visas šis incidentas truko ne ilgiau, nei 15 minučių – o gal net ir mažiau. Anot šaltinio, atsakingo už telefonų skambučius, praėjus 9 min. po to, kai Diallo įėjo į kambarį, Straussas-Kahnas paskambino savo dukteriai.
Tuo tarpu, nuėjusi patikrinti Strausso-Kahno apartamentų, visus valymo įrankius kambarinė paliko 2820-ajame viešbučio numeryje. Grįžusi jų pasiimti, ji patraukė sutvarkyti to pačio kambario, kuriame buvo ką tik užpulta. Sutrikusi moteris, savaime atlikdama iki kaulų smegenų žinomus švaros darbus, rutinoje rado šiokią tokią paguodą. „Sugrįžau į tą kambarį, ketindama jį išvalyti, tačiau niekaip nežinojau, nuo ko pradėti. Buvau tokia, tokia... Tiesiog nežinojau, ką daryti,“ – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo Diallo.
Prokurorai, nelinkę pasikliauti Diallos pasakojimo tikslumu, vėliau suabejojo šių įvykių seka. Jie teigė, kad moteris prisiekusiesiems iš pradžių pasakojusi, kad iškart po užpuolimo ji pasislėpė koridoriuje, o vėliau teigusi, kad puolė valyti 2820 kambarį, ir po to ėmusis DSK apartamentų. Tačiau ji pati neigia keitusi istoriją, o viešbučio darbuotojų liudijimai sutampa su tuo, ką ji papasakojo „Newsweek“.
Dauguma Diallos istorijos subtilybių atsispindi ligoninės įrašuose, kuriuose, ištyrę nukentėjusiąją po išpuolio praėjus penkioms valandoms, gydytojai pažymėjo aptikę „raudonumą“ makšties srityje, kur, kaip ji tvirtino, ją sugriebęs Straussas-Kahnas. Medicininiuose įrašuose taip pat pažymėtas moters nusiskundimas kairiojo peties skausmu. Po savaitės darkart ištyrę petį gydytojai aptiko dalinį raiščių plyšimą.
Tačiau, vienas neaiškumas, dėl kurio linkę dvejoti gynybos advokatai ir kurio neįmanoma patikrinti ligoninės įrašuose – tai kokiu būdu moters užpuolikas galėjo šitaip greitai apsirengti, pasišalinti ir nieko nepasakyti aukai tiek incidento metu, tiek po jo. Tačiau Diallo tiek policijai duotame interviu, tiek ir pokalbyje su „Newsweek“ teigė, jog incidento metu Straussas-Kahnas netylėjęs. Tikimąsi, jog, tęsiantis bylai, kambarinės advokatai atsižvelgs į jai padarytus sužalojimus, įvykių nupasakojimus, jos gyvenimo istorijos elementų tikrumą bei santykius su kitais vyrais.
Diallos vadovė, darydama patikrą, kambarinę sutiko koridoriuje. Ji iškart pastebėjo, kad pastaroji – sukrėsta ir nusiminusi, todėl pasiteiravo, kas nutikę. „Jei kas nors pabandytų jus išprievartauti darbo vietoje, ką darytumėte?“ – paklaususi ši. Vadovė, išgirdusi apie užpuolimą, užvirė pykčiu ir iškošė: „Šis svetys – VIP'as, tačiau man tai nė velnio nerūpi“. Netrukus atėjo dar viena vadovė ir du vyrai iš viešbučio apsaugos. Vienas jų patarė kambarinei: „Jeigu būčiau jūsų vietojue, tikrai iškviesčiau policiją“. Todėl, apie 13.30 vietos laiku – praėjus valandai nuo tada, kai Diallo sutiko savo vadovę – viešbutis susisiekė su policija.
Tuo metu Dominique'as Straussas-Kahnas vis dar buvo vienas galingiausių žmonių pasaulyje. Vadovaudamas TVF jis buvo vienas pagrindinių veikėjų, bandančių išlaikyti europinę bei pasaulinę ekonomiką nuo panirimo į potencialiai apokaliptinį nuosmukį. Jis taip pat ketino bolatiruotis į Prancūzijos prezidento postą už metų vyksinčiuose rinkimuose. Jeigu DSK būtų pavykę nuversti dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy (kas būtų buvę visai tikėtina dėl pastarojo nepopuliarumo), šis vyras imtų valdyti valstybę, kuri yra nuolatinė Jungtinių tautų saugumo tarybos narė, turinti branduolinių ginklų arsenalą, pagal didumą užimantį trečiąją vietą pasaulyje.
Prokurorai pakalbino viešbučio durininkę, teigusią, jog DSK naktį prieš pateikė jai nepadorų pasiūlymą. Negana to, jie taip pat nustatė šviesiaplaukės amerikietės verslininkės tapatybę, kartu su Straussu-Kahnu 1 val. 26 min. ryto kilusios tuo pačiu liftu. Jų santykiai buvo grįsti abipusiu susitarimu.
(Prancūziškas leidinys „Le Point“ liepos mėnesį pranešė, jog Straussas-Kahnas netgi savo žmonai – paveldėtojai ir anksčiau televizijoje besisukusiai asmenybei Anne Sinclair – prisipažino tą savaitgalį (penktadienį bei šeštadienį) mylėjęsis su trimis moterimis. Jis apibūdino tai kaip „paskutine gėrimo taure prieš leidžiantis į prezidento rinkimo kompanijos kelią“).
Gegužės 14 d., 12 val. 28 min. Straussas-Kahnas išsiregistravo iš viešbučio ir išėjo susitikti priešpiečiams su savo jauniausiaja dukterimi Camille, studijuojančia Kolumbijos universitete. Iš ten jis pasuko į oro uostą, ketindamas spėti į „Air France“ naktinį skrydį Paryžiaus link. Ateinančią dieną TVF vadovas turėjo susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Tačiau, belaukdamas lėktuvo, Straussas-Kahnas susivokė negalįs rasti savo mobiliojo telefono darbo reikalams. Todėl iš kito mobiliojo jis paskambino į „Sofitel“ teiraudamasis, gal pastarasis buvo rastas jo apartamentuose. Tuo metu viešutyje kaip tik zujo policija, todėl darbuotojui buvo paliepta atsakyti, jog telefonas – iš tiesų rastas (nors tai buvo melas), ir sutarti vietą, kur šį būtų galima grąžinti savininkui. „Air France“ terminale, prie ketvirtųjų vartų“, – atsakęs DSK, ir paprašęs paskubėti, kol lėktuvas nepakilo. Tuomet pareigūnai nedelsiant informavo oro uosto policiją ir, prieš pat pajudant lėktuvui, šie išsivedė Straussą-Kahną su savimi. „Niujorko policijos departamentas norėtų su jumis pasikalbėti apie incidentą viešbutyje,“ – pasakęs vienas iš pareigūnų.
Kol Straussas-Kahnas kamavosi interviu kambaryje Harleme, Nafissatou Diallo buvo nugabenta į ligoninę tyrimams, o vėliau, grįžusi į viešbutį su policijos palyda, turėjo šiems detaliai viską papasakoti bei parodyti, kur ji ir DSK susidūrė, kur ją parklupdė ir kur ji po to spjaudėsi. Besibaigiant dienai, moteris ėmė vis labiau pergyventi dėl vienos namuose likusios dukters. Galų gale, 3 val. ryto, ji buvo pargabenta į namus Bronkse. Nei ji, nei jos dukra tąnakt neužmigo. „Mes abi buvome be galo išsigandusios,“ – prisimena Diallo.
Tačiau kitą dieną, kai kambarinė įsijungė ryto žinas per televiziją, ji ne tas žodis persigando: „Žiūrėjau „Channel 7“ ir tik tuomet sužinojau, koks įtakingas buvo tas vyras – jis ketino tapti Prancūzijos prezidentu..! Mano galvą iškart užplūdo mintys, kad dabar jie mane nužudys“. Netrukus ėmė skambėti moters telefonas, nes reporteriai rado jos numerį. Kiti pasirodė prie jos buto durų. Diallo pažadino savo dukrą, liepė susikrauti daiktus ir apsistoti pas giminę. Ji papasakojo mergaitei, koks galingas turėtų būti DSK: „Dabar visi pradės mane apkalbinėti – visokius blogus dalykus“. Tačiau dukra ėmė raminti motiną: „Mama, nesijaudink. Anksčiau ar vėliau vis vien paaiškės tiesa“. Pastarieji žodžiai labai paguodė Diallo.
Tos pačios dienos popietę moteris buvo pakviesta į policijos komisariatą, kad, pažvelgusi į penkis vyrus, atpažintų nusikaltimo kaltininką. „Mano širdis tuomet rodės iššoksianti iš krūtinės, tačiau, į juos pažvelgusi, iškart supratau, kuris jų su manimi pasielgė nederamai. Pasakiau pareigūnams, jog tai – numeris trys, ir kaip galėdama greičiau iš ten išėjau,“ – pasakoja Diallo. Vėliau ji savaičių savaites kartu su dukterimi gyveno viešbutyje, beveik be jokių komunikacijos priemonių – nei viena iš jų negalėjo turėti nė mobiliojo telefono, kuriuos globon buvo paėmę prokurorai. Praėjo kone du mėnesiai, kol jai buvo leista sugrįžti namo ir pasiimti daiktus. „Neįsivaizduoju, kodėl turiu visa tai daryti, – sako moteris. – Ar tai todėl, kad tas vyras – toks įtakingas?..“
Iki pat šiandien nėra paviešintas pačio DSK pasakojimas apie tai, kas gegužės viduryje įvyko kambaryje nr. 2806. Vos suimtas Straussas-Kahnas pasislėpė už aukštos kvalifikacijos advokatų bei tyrėjų nugarų, kurie vyro istorijos versiją laiko atokiai nuo viešumos akių. DSK advokatas, Williamas Tayloras, „Newsweek“ sakė: „Man kelia pasibjaurėjimą pastangos paveikti prokurorus nevykusia vaidyba – tai iš pagrindų yra neteisinga“. Į kaltinimus seksualiniu užpuolimu, bandymu išprievartauti ir panašiais pažeidimais, Straussas-Kahnas pareiškė esąs nekaltas. Tuo tarpu jo šalininkai pašiepė kambarinės pasakojimą, iškapstė jos praeitį bei įvairius ryšius. Nepaisant to, pats Straussas-Kahnas iš balos taip pat neišlips sausutėlis – jo praeitis dabar jau irgi išvydo dienos šviesą.
DSK prisipažino 2008 m. turėjęs romaną su pavaldine TVF. Kalbėdamas su tyrėjais, jis apibūdino tai kaip „asmenine bei verslo klaidą“. Tuo tarpu liepos mėnesį jauna prancūzė žurnalistė bei romanų rašytoja Tristane Banon apkaltino jį bandymu išprievartauti interviu viešbučio „Left Bank“ kambaryje metu 2003-aisiais. Tąkart jis pasirodęs jai it „rujos apimta bezdžionė“, o jos pasakojime esti panašumų į Diallos istoriją – rodos, kad šis vyras, apimtas seksualinio troškimo, visiškai praranda kontrolę. Banon motina, ambicinga politikė Anne Mansouret, dažnai tapatinama su Strausso-Kahno konkurentais – Prancūzijos socialistų partija, neseniai atskleidė pati turėjusi su juo neįpareigojančią ir „brutalią“ meilės naktį 2000-aisiais. Tarp DSK pažįstamų nuo Paryžiaus iki Vašingtono gausu pasakojimų apie laukinius susidūrimus su šiuo žmogumi. Be to, jis ilgą laiką turėjo labai patrauklaus ir gundančio asmens reputaciją.
Kambaryje nr. 2806 rasti DNR įrodymai – kambarinės seilių, sumišusių su Strausso-Kahno sperma, pavyzdžiai – visus bandymus paneigti Diallos istoriją daro beviltiškus. Tačiau TVF vadovo advokatai iškėlė teoriją, kad tai nebūtinai buvo prievartavimas: anot jų, galbūt Diallo už paslaugą tikėjosi gauti pinigų, tačiau niekas jai jų nedavė, arba seksas tapo šiurkštesniu, nei jai buvo priimtina. Štai laikraštis „New York Post“ išspausdino anonimiško šaltinio istoriją, kuris tvirtino, jog Diallo – prostitutė. Moters advokatai – Kennethas Thompsonas ir Douglas Wigdoras – už tai padavė leidinį į teismą, prašydami paneigti istoriją. Tačiau pastarasis nenusileidžia.
Duodama interviu „Newsweek“, Diallo neslėpė savo pykčio Straussui-Kahnui. „Dėl jo esu vadinama prostitute, – sako ji. – Noriu, kad šis žmogus sėstų už grotų. Noriu, kad jis žinotų, jog kai kuriose vietose nei įtaka, nei pinigai netenka savo galios“. Moteris tikisi, kad Dievas nubaus šį piktadarį. „Mes esame neturtingi, bet geri, – pridūrė ji. – Negalvoju apie pinigus“.
Galbūt. Tačiau incidento dieną, pasak Diallo, ji paskambino dviems žmonėms – dukrai ir Blake Diallo – senegaliečiui, kilusiam iš tos pačios etninės grupės, bet negiminingam. Jam priklauso restoranas Harleme – „Cafe 2115“, kuriame kilusieji iš vakarų Afrikos susirenka pavalgyti, pakalbėti, papolitikuoti ir retkarčiais – pasiklausyti koncertų. Nafissatou apibūdina Blake'ą tiesiog kaip draugą, tačiau vienas dalykų, kurį jis padarė iškart po išpuolio – tai internete surado jai advokatą, galintį padėti prisiteisti atlygį už patirtą moralinę žalą.
Daugiau problemų sukėlė keletas telefono skambučių, kuriuos Nafissatou Diallo gavo iš Amara Tarawally – žmogaus, kurio dėdei priklausė parduotuvė, kurioje Diallo dirbo, vos atvykusi į Jungtines Valstijas. Šis iš Siera Leonės kilęs vyras Niujorke bei Arizonoje užsiemė marškinėlių ir neoriginalių dizainerių krepšių prekyba. Tačiau pernai metais jis buvo suimtas, kai Arizonos policijos pareigūnams, vykdantiems slaptą operaciją, sumokėjo 40 tūkst. dolerių už 45 kg marichuanos.
Liepos 1-ąją dieną „The New York Times“ išspausdino pokalbio tarp Diallo ir Tarawally įrašą. Straipsnyje rašoma, kad jiedu kalbėjosi praėjus dienai po incidento „Sofitel“ ir pacitavo Diallo, kuri persakė teisėsaugos pareigūno žodžius: „Nesijaudink, tas vyrukas turi daugybę pinigų. Aš žinau, ką darau,“ – telefonu draugui pasakojusi moteris. Tačiau kaltintojai neturi visos telefoninio pokalbio transkripcijos, nes jiedu kalbėjosi Fulani dialektu – Diallo gimtąja kalba. Kaip „Newsweek“ sakė šaltiniai, ši citata yra perfrazavimas vertėjo išversto įrašo, o ir tikrieji žodžiai buvo šiek tiek kitokie.
Liepos mėnesį „Newsweek“ pasikalbino ir patį Tarawally. Šis įsitikinęs, kad citata buvo paimta iš vėlesnio pokalbio ir pavartota ne tame kontekste. Tuo tarpu Diallo tikina daugiau nebesikalbanti su Tarawally – jis pasinaudojo jos banko sąskaita, kad galėtų pervedinėti dešimtis tūkstančių dolerių po visą šalį, neatsiklausęs jos leidimo. Moteris neigia, jog jis jai kada nors davęs pinigų, kuriuos ji galėtų išleisti. „Kaip ir minėjau, jis buvo mano draugas, – sako Diallo – Ir aš juo pasitikėjau“.
Tačiau sąrašas priežasčių, dėl kurių ieškovai abejoja Diallos patikimumu nei prasidėjo, nei baigėsi su Tarawallay. DSK gynybos advokatai birželio 30 d. pateikė laišką, kuriame pacitavo keletą moters prisiminimų apie praeitį ir juos paneigė. Ji darydavo mokesčių ataskaitas, tarsi turėtų du, o ne vieną, vaikus. Be to, ji slėpė savo tikrąsias pajamas, norėdama už namus mokėti pigiau. Ir, visų svarbiausia, ji melavo prašydama prieglobsčio JAV.
Našlė Diallo į Jungtines Valstijas atvyko 2003-aisiais, palikdama tuomet dar septynmetę dukterį broliui Gvinėjoje. Atvykusi į JAV abejotinomis aplinkybėmis ir be darbo dokumentų, ji kurį laiką gyveno su šeimos nariais, gyvenimui užsidirbdama pindama plaukus, o po to dirbdama parduotuvėje Bronkse.
2003 m. pabaigoje Diallo paprašė prieglobsčio. Kadangi, kai buvo dar visai vaikas, jai sužalojo lytinius organus, o gydytojai po medicininės apžiūros tai patvirtino, ji turbūt bet kokiu atveju būtų gavusi prieglobstį, atsižvelgiant į dabartinius įstatymus bei praktiką. Be to, ji tvirtina, kad ją išprievartavo du kareiviai (Gvinėjoje tai nieko nenustebintų. 2009 m. kareiviai masiškai prievartaudavo ir, pasak žmogaus teisių organizacijų, iš viso nužudė daugiau, nei 160 žmonių). Tačiau blogybė šiuo atveju ta, kad JAV vyriausybei pateiktas prašymas – kaip vėliau pripažino Diallo – buvo smarkiai pagražintas. Išgalvoto pasakojimo dėka moteris gavo žalią kortą ir galimybę į šalį kartu su savimi pasiimti ir dukterį. Deja, sukeltas nepasitikėjimas jos žodžiais gali pakišti koją bylai prieš DSK laimėti.
Prokurorai už kelių savaičių nuspręs, ar verta tęsti šią bylą. Tačiau jie įsitikinę, kad teismo ekspertizės įrodymai atskleidžia seksualinio pobūdžio užpuolimą ir yra nustebinti istorijos, kurią Diallo per 24 val. pasakojo dviems kambarinių vadovėms, porai viešbučio apsauginių, ligoninės personalui bei detektyvams, nuoseklumu. „Nepaisant to, kol kas vis dar neaišku, kaip pakryps bylos likimas,“ – sakė anonimu panorėjęs likti žmogus. – Tyrėjai į šią bylą žvelgia kaip į bet kokią kitą, susidūrusią su panašiomis problemomis, todėl šiuo metu reikia surinkti visus įmanomus įrodymus“.
Nepasitikėdami Diallo, tyrėjai ėmė kurti „įtariamojo profilį“, kalbindami kitas moteris, teigusias, jog buvo užpultos Strausso-Kahno ar turėjo su juo neįpareigojančių santykių, ir, bandydami sudaryti tam tikrą vyro elgesio modelį, palyginti jį su Diallo pasakojimu. Liepos viduryje tyrėjai pasikalbėjo su užpultosios žurnalistės Tristane Banon advokatu. Ir, neprivalėdami to daryti, Niujorko prokurorai pradėjo prašyti Prancūzijos valdžios institucijų leisti pastarajai pasikalbėti su JAV pareigūnais, suteikdami tariamai aukai politinį prieglobstį jos gimtojoje šalyje, kur DSK byla yra sukėlusi žiniasklaidą ant kojų.
Kone iškart, vos prasidėjus bylai, prokurorai ėmė knaisiotis po Diallo praeitį ir ieškoti finansų įrašų bei, kalbindami jos draugus, bandė surasti kokių nors pinigų prievartavimo ar nusikalstamos veikos įrodymų. Išsamūs tyrimai padėjo atrasti miglotų sandėrių bei įtartinų pažinčių ryšius, tačiau nebuvo nė menkiausių įrodymų apie iš anksto apgalvotus veiksmus, skirtus Strausso-Kahno asmens įvaizdžiui suteršti.
Taigi, Diallo – tai moteris, pastaruosius kelis metus gyvenusi pusiau nelegalios imigrantų visuomenės Bronkse pakraštyje, bendraudama su smulkiais sukčiais bei įtartinais tipais, bandančiais išsilaikyti šioje šalyje. Todėl tai, kad ji tapo grobuoniško bei galingo žmogaus auka – tėra atsitiktinumas. Taip pat visa ši situacija – anaiptol nėra moters bandymas išgauti pinigų.
Kadangi smulkiai meluodama ji sukūrė nepasitikėjimą savimi, birželio 8, 20 bei 28 d. Diallo buvo triskart susitikusi su prokurorais, kurie, sunkių pokalbių metu, svilino ją tarsi kaltinamąją. Nepasitikėjimas tarp Diallos advokatų bei Vance užvirė liepos pirmąją dieną, kuomet Thompsonas surengė spaudos konferenciją priešais teismo rūmus ir apkaltino apygardos patikėtinį apleidus šią moterį.
Nuo tada abidvi pusės stengiasi užglaistyti nesantaiką. Thompsonas pareiškė norą, kad jo klientė vėl būtų apklausiama, jeigu tik prokurorai leisią jai užmesti akį į paviešinto skambučio tranksripciją – ir pastarieji, rodos, ketina su šiomis sąlygomis sutikti. Tačiau nepasitikėjimas ir įtampa gali iš naujo kilti, kai tik paaiškės Diallos sprendimas duoti interviu newsweek.com tinklapiui, po ištisų savaičių, praleistų tyloje. Pati moteris teigia, kad sutikusi pasikalbėti su žurnalistais dėl spaudoje klaidingai piešiamo jos portreto. Kambarinės pasakojimas apie tai, kas nutiko, per visą tą laiką nepakito. „Papasakojau viską, ką šis vyras man padarė. Niekada nekeičiau nei žodžio, nes puikiai tą atsimenu“ – sako ji.
Žvelgama į ateitį Diallo teigia, jog už viską labiausiai norėtų grįžti dirbti į viešbutį, kad ir į jo skalbyklą. Tačiau ji jokiais būdais nebenori belstis į duris ir ištarti: „Sveiki? Kambarių tvarkymas“.
