Vestuvės įvyko už itin sunkius nusikaltimus nuteistų kalinių kalėjime „Vologodskij Piatak“, kur O. Michailovas ir atlieka bausmę.
Pasak 43-ejų Permės gyventojos, jai jau ne sykį buvo siūloma ištekėti, tačiau ji vis atsisakydavo, nes tai buvo „nuobodūs gerbėjai“. O. Michailovas ją sužavėjo kuomet ji pamatė vyro išpažinties laišką vietos laikraštyje.
Nuteistojo sutuoktinė tikina nepergyvenanti dėl to, kad ji matytis su savo naujuoju vyru dukart per metus.
Žlugus Sovietų Sąjungai O. Michailovas tapo etatiniu Orechovo-Medvedskovo organizuotos nusikalstamos grupuotės žudiku. Tuo pačiu jis buvo vienintelis, kuris atėjo į teisėsaugą prisipažinti dėl savo padarytų nusikaltimų. Vėliau jį nuteisė dėl 9 nužudymų.
„Kileriai“ – ypatinga grupuočių kasta
O. Michailovas priklausė vienai galingiausių Rusijoje Orechovo organizuoto nusikalstamumo grupuotei, veikusiai Maskvoje. Ji buvo laikoma pagrindine konkurente „kaukaziečių“ grupuotėms ir buvo sudaryta iš daugiau nei tuzino mažesnių vietos gaujų. Orechovo gauja įsikūrė 1988-aisiais, o teismo procesai jos nariams tęsėsi iki pat 2017-ųjų.
„Kileriai“ tokiose gaujose turėjo ypatingą statusą. Profesionalūs žudikai nebuvo įtraukinėjami į kasdienę nusikalstamos struktūros veiklą, jiems buvo išmokami pinigai ne tik už įvykdytas užduotis, tačiau ir praktiškai užtikrinamas išlaikymas „iki gyvos galvos“ iš banditų bendro iždo.
Net jeigu žudikas atlikdavo tik kelias užduotis, jam buvo skiriami pinigai pragyvenimui, kad nesugalvotų pereiti į kitas gaujas ir visada liktų „pasiruošęs vykdyti grupuotės lyderių užduotis“.
Buvęs desantininkas O. Michailovas buvo vienu iš tokių žudikų. Apie jį dar iki susijungiant Orechovo ir Medveskaja grupuotėms sklido šiurpūs gandai. Pavyzdžiui, kad jis užpildavo dar gyvas aukas betonu.
Tarnybą kariuomenėje atlikęs O. Michailovas grįžo į gimtąją Ukrainą, tačiau sunkmečiu nesugebėjo rasti darbo. Vyras jau turėjo šeimą – žmoną ir dukrą, kuriuos reikėjo išlaikyti. Tuomet jis nusprendė pasinaudoti savo pažįstamo Sergejaus Machalino siūlymu atvykti į Maskvą, kur šis atvirai vertėsi reketu.
Gavęs pravardę „Chocholas“ O. Michailovas gaujos vadų sprendimu buvo paskirtas vykdyti „ypatingas užduotis“.
Pirmuosius metus jis jokių užsakymų žudyti neturėjo, tiesiog važinėjo kartu su gaujos nariais į susitikimus. Už tai jis gaudavo po 400 dolerių per mėnesį.
Vėliau jam buvo duoti nurodymai žudyti „neįtikusius“ asmenis. Nuo žudiko rankos mirė su nusikaltėliais bendradarbiavę verslininkai, buvę teisėsaugininkai, dirbę konkuruojančioms verslo ar nusikalstamoms grupuotėms, taip pat pačios grupuotės nariai neįtinkančiųjų valymų metu.
Sugebėjo įsidarbinti teisme
O. Michailovas iš savo darbo, skirtingai negu būtų galima tikėtis, neužsidirbo jokių turtų. Visos lėšos, kurias jis gaudavo iš grupuotės vadų, būdavo išleidžiamos einamosioms išlaidoms. Jau dirbdamas žudiku „Chocholas“ gaudavo po 4 tūkst. dolerių per mėnesį.
1999-aisiais jis įvykdė oficialiai žinomą paskutinę žmogžudystę ir netrukus „sėdo į dugną“. Tuo metu Rusijos teisėsauga ėmėsi aktyvių veiksmų sulaikydama gaujos narius. Pareigūnus, savaime suprantama, domino ir gaujos įvykdytos žmogžudystės. Tačiau apie „kilerį“ niekas iš eilinių gaujos narių nežinojo, todėl susekti O. Michailovą dar ilgą laiką nepavyko.
Žudikas netgi pabandė pasitraukti iš kriminalinio pasaulio, baigė teisės studijas ir įsidarbino arbitražo teisme. Sukaupęs patirties jis įsidarbino vieno iš bankų teisės padalinyje.
Nusikaltėlis į prokuratūrą atėjo pats 2003-iaisiais metais. Taip pasielgti jį paskatino žinia apie gero draugo ir vieno iš gaujos lyderių Sergejaus Machalino sulaikymą. Susitikęs su pažįstamu iš operatyvinio milicijos skyriaus jis sulaukė siūlymo pačiam prisipažinti dėl įvykdytų nusikaltimų, tikintis švelnesnės bausmės. Buvo baiminamasi, kad kitokiu atveju jį galėjo išduoti buvę grupuotės lyderiai. Prokuratūroje buvo šokiruoti sulaukę O. Michailovo, nes apie kai kuriuos jo įvykdytus nusikaltimus apskritai neturėjo jokios informacijos.
„Chocholas“ tikėjosi, kad gaus daugiausiai 15 metų kalėjimo, prokuroras reikalavo 19 metų kalėjimo. Tačiau teismo nuosprendis buvo negailestingas – žudikas buvo pasodintas už grotų iki gyvenimo galo.
