Vieno iš restoranų savininkas pastebi, kad žmonėms be „žaliųjų pasų“ kyla tam tikrų nepatogumų. „Praėjusią savaitę buvo labai šalta, žmonės be „žaliųjų pasų“ negalėjo užeiti į vidų, o terasoje ilgai nepasėdėsi – jie greitai išėjo“, – cituojamas jis BBC.
Verslininkas pasakojo, kad jo ir jo kolegų nuotaikos yra dviprasmiškos: džiaugiamasi tuo, kad gyvenimas grįžta į senas vėžes, tačiau nerimaujama dėl nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl valdžios sprendimų.
Vakcinų pasų idėja svarstoma jau seniai ir daugelyje šalių, tačiau kol kas tik Izraelis ėmėsi konkrečių veiksmų. Tik Kinija kol kas yra priėmusi kažką panašaus – jos gyventojams išvykimui į užsienį yra būtinas skiepų pasas. Tačiau Izraelyje tokia priemonė yra naudojama kasdieniame gyvenime ir tai, savaime suprantama, daug sudėtingesnis ir didesnio masto eksperimentas.
Ypatingos privilegijos
„Pfizer“ dar vasario pabaigoje Izraelį pavadino „pasaulio laboratorija“. Juk būtent šioje šalyje pasiekti tokio masto vakcinacijos tempai, kad kitoms šalims sunku su tuo lygintis. Būtent Izraelyje dabar gyvenimas atrodo taip, kaip kitur galės atrodyti po daugelio mėnesio ar net metų.
Izraelis vieni pirmųjų operatyviai įsigijo milijonus dozių naujųjų vakcinų, o jau nuo praėjusių metų gruodžio paskiepijo bent pusę šalies populiacijos. Skirtingai nei kitų šalių paskiepyti gyventojai, izraeliečiai įgyja privalumų.
Vakcinuotas Izraelio gyventojas gali laisvai grįžti į socialinį ar kultūrinį gyvenimą, jis neprivalo karantinuotis grįžus iš kelionės užsienyje, jam netaikomos susirgusiojo kontaktų sekimo sistemos taisyklės. Tai yra, jam pačiam nereikia izoliuotis, jeigu jis buvo paskiepytas nuo COVID-19.
„Žaliojo paso“ reikia ir lankantis viešbučiuose, baseinuose, sporto salėse ar sporto renginiuose. Vaikai iki 16 metų, kuriems kol kas nėra daroma vakcinacija, prieš lankantis tokiose vietose yra darom koronaviruso testai.
Tačiau tai nereiškia, kad gavus skiepą galima nedėvėti kaukių viešose vietose ir nesilaikyti socialinės distancijos. Bauda vienoda visiems – 1 tūkst. šekelių (250 eurų).
Kelionėms viešuoju transportu ir apsipirkimams prekybos centruose vakcinų paso nereikia.
Vietos gyventojai BBC pasakojo, kad prie restoranų ir barų nusidriekusios milžiniškos eilės. Laisvo staliuko gali laukti ir 40 minučių, neturėdamas garantijos, kad pavyks jį gauti. Problema, anot jų, yra ne „žaliuosiuose pasuose“ (juos parodyti telefone užtrunka sekundę), o tame, kad „visi tarsi išprotėję dėl laisvės jausmo“.
Izraelio valdžia tvirtina, kad „žaliasis pasas“ – tai tam tikras saugumo sertifikatas, liudijantis, kad jo savininkas nekelia užkrėtimo grėsmės. Tiesa, čia dar mokslininkai neturi bendro sutarimo, mat nėra tiksliai žinoma, ar skiepyti asmenys negali užkrėsti kitų. PSO būtent todėl kol kas nerekomenduoja įvedinėti vakcinų pasų.
Maža to, Izraelio valdžios teigimu, toks žmonių skirstymas leidžia paskiepytus asmenis apsaugoti nuo naujų koronaviruso atmainų, kurioms dabartinės vakcinos gali būti neveikios.
Nesilaikantiems vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių skirstymo barų ir restoranų savininkams taikomos nuobaudos gali siekti 5-10 tūkst. šekelių (1250-2500 eurų). Tačiau, pasak BBC pašnekovų, skirtingose vietovėse situacija gali skirtis kardinaliai – nuo skrupulingų patikrinimų iki visiško jų nebuvimo.
Už padirbtą „žaliąjį pasą“ gresia ir įkalinimo bausmė.
Antivakseriai – įsiutę
Izraelio gyventojai, kurie atsisako skiepytis yra įsiutę dėl valdžios sprendimų. Jų šalyje nėra itin daug, tačiau BBC kalbintų vietos gyventojų teigimu, pirmosiomis po restoranų atidarymo dienomis buvo kilę didžiuliai skandalai, kuomet nepaskiepyti asmenys likdavo už durų.
Kovo pradžioje Izraelyje įsikūrusi organizacija „Teisybės žmonės“, kuri pasisako prieš vakcinavimą, pateikė ieškinį Tarptautinis Baudžiamajam Teismui dėl vakcinacijos. Ieškinyje yra teigiama, kad šalies valdžia visokiais būdais verčia gyventojus skiepytis, taip „vykdydama nusikaltimą prieš žmoniją“ ir pateikia nacistinių nusikaltėlių vykdytų medicininių eksperimentų su žmonėmis pavyzdžius.
Priešininkai taip pat piktinasi, kad „žaliasis pasas“ yra išduodamas tik pusmečiui. Šalies valdžia yra užsiminusi, kad siekia parengti šalį vakcinuotis kelis kartus per artimiausius metus ar pusantrų.
Suvokdami, kad vakcinuotis gali tekti ne sykį, „pasipriešinimo judėjimo“ atstovai tvirtina, kad tokiu būdu jiems teks ilgą laiką kęsti nelygybę.
Iš pradžių Izraelyje taip pat buvo kalbama, kad nevakcinuoti mokytojai turės būti nušalinami nuo darbo. Tačiau vėliau Švietimo ministerija pakeitė taktiką į „minkštą spaudimą“, tvirtina BBC kalbinta mokytoja iš Tel Avivo. Dabar jiems tik aiškinama apie pilietinę pareigą bei rodomi informaciniai filmukai, tvirtina ji.
Mokytojos teigimu, dabar mokyklos vadovybė pasiteirauja apie tai, ar mokytojas turi skiepą, tačiau nuo pamokų nenušalina.
„Yra planų siūlyti mokytojams pasirinkti – skiepytis arba privalomai testuotis dėl COVID-19 kas 72 valandas. Aišku, kad antrasis variantas yra itin nepatogus, vargu ar daug kas jį rinksis“, – aiškino mokytoja Natalija Zolotar.
Vakcinacijos šalininkai taip pat „nusiteikę itin agresyviai antivakserių atžvilgiu, kurie, anot jų, tempia šalį į nebūtį. Ypač daug kritikos susilaukia žydų ortodoksų bendruomenė, kuri iš esmės net ir nesilaikė jokių epidemiologinių ribojimų pandemijos metu.
Kritikos susilaukė ir valdžia dėl atlaidaus požiūrio į religines bendruomenes. Socialiniuose tinkluose buvo aktyviai aptariami atvejai, kuomet policija baudė šunį pajūryje vedžiojusius asmenis, tačiau nelietė masinių susibūrimų ortodoksų gyvenamuose rajonuose.
Daugelio izraeliečių nuomone, valdžia užsimerkia prieš ortodoksų tikinčiųjų elgesį dėl to, kad jie – svarbi premjero B. Netanyahu elektorato dalis. Tačiau net ir jam bus sunku įtikinti savo šalininkus pasiskiepyti – tik nedaugelis bendruomenės narių palaiko vakcinaciją.
Priežastis gali būti pragmatiška – daugeliui jų tiesiog nereikia „žaliųjų pasų“: jie faktiškai nesilanko restoranuose, kino teatruose ar muziejuose, ir jau tikrai nebūna naktiniuose klubuose.
Izraelio novatoriškumas kelia ir teisinių klausimų
Izraelis pandemijos metu daugeliu savo veiksmų buvo pirmieji, ar vieni pirmųjų pasaulyje. Būtent izraeliečiai pirmieji nusprendė atsisakyti, gal tik išskyrus Kiniją, didžiųjų švenčių minėjimo dėl pavojaus išplisti infekcijai.
Šalis taip pat pirmoji įvedė antrąjį „lokdauną“ dar praėjusių metų rugsėjį, kitos šalys tai pakartojo tik po mėnesio ar kelių.
Izraelis buvo ir vienintele valstybe, kuri atsisakė išleisti į užsienį savo piliečius, kuomet situacija, valdžios manymu, buvo nekontroliuojama. Baltarusija taip pat ėmėsi analogiškų veiksmų, tačiau sprendimas buvo labiau politinis negu paremtas epidemiologine situacija šalyje.
Žmogaus teisių ekspertams paskutinė novatoriška Izraelio idėja dėl vakcinacijos paso kelia klausimų. Ką daryti tiems asmenims, kurie dėl sveikatos būklės negali skiepytis? Ar tai nėra žmonių skirstymas? Ar paviešinta medicinos istorija nėra jautrių asmeninių duomenų atskleidimas?