Kitaip nei ankstesniais metais, Niujorke įsikūrusios žmogaus teisių grupės kasmetinė ataskaita pradedama ne naujausia informacija iš karo zonų, o pagrindinis dėmesys joje skiriamas konfliktų padariniams.
„Teroro išpuolių ir pabėgėlių antplūdžio galimų padarinių baimė sukėlė pastebimą žmogaus teisių padėties pablogėjimą Europoje ir kituose regionuose“, – pristatydamas ataskaitą sakė HRW vadovas Kennethas Rothas.
„Europoje ir Jungtinėse Valstijose skirstymo į mus ir juos retorika persikėlė iš politinių pakraščių į vyraujančias grupes, – rašė jis. – Triukšminga islamofobija ir begėdis pabėgėlių demonizavimas tampa vis kategoriškesnės netolerancijos politikos tendencija“.
Ataskaitoje pateikiamas Prancūzijos pavyzdys, kai po lapkričio 13 dienos išpuolių Paryžiaus restoranuose, koncertų salėje ir sporto stadione valdžios pareigūnai sugriežtino nepaprastosios padėties įstatymus.
HRW savo 340 puslapių dokumente perspėja dėl „potencialiai chaotiškų tvarkos palaikymo metodų“ nepriekaištingai besielgiantys jauni musulmonai gali būti pradėti klasifikuoti rasiniu pagrindu.
Jungtinėse Valstijose tai atsispindi griežtesniuose pasisakymuose, kuriuos galima išgirsti per kampanijas tokių veikėjų kaip Donaldas Trumpas, respublikonų kandidatas užimti Baltųjų rūmų vadovo postą, siūlantis uždrausti musulmonams įvažiuoti į Ameriką.
Musulmonų ir pabėgėlių pavertimas atpirkimo ožiais, rašoma ataskaitoje, „skaudina ir atstumia bendruomenes, kurios yra labai svarbios siekiant terorizmo prevencijos“.
Europai tenka atlaikyti musulmonų pabėgėlių antplūdį iš karinio konflikto zonų ir Artimųjų Rytų bei šiaurinės Afrikos šalių, kuriose žmonės persekiojami.
Tarp Europos gyventojų vis ryškėja antiimigracinės nuotaikos ir būgštavimai dėl galimų atvykėlių nusikaltimų, ypač po pranešimų apie imigrantų gaujų padarytus nusikaltimus Naujųjų Metų išvakarėse Vokietijoje.
Tačiau, anot „Human Rights Watch“, teisingas valdžios reagavimas į tokį atvykėlių antplūdį būtų ne sienų kontrolės sustiprinimas ar imigracijos tvarkos sugriežtinimas, o geresnė pabėgėlių perkėlimo programos kontrolė.
Žmogaus teisių padėties blogėjimas yra pastebimas demokratinėse šalyse, tuo tarpu autoritariniuose režimuose šis regresas yra dar didesnis.
Rusijoje ir Kinijoje, pasak HRW, žmogaus teisių padėtis yra blogiausia nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Kremlius gniuždo Rusijos pilietinę visuomenę, vieną svarbiausių elementų, atsiradusių po sovietų valdžios žlugimo“, – nurodoma ataskaitoje.
„Tokia nauja nuodinga aplinka padeda Kremliui nukreipti dėmesį (kitur), augant Rusijos ekonominėms problemoms“, – sakoma joje.
