Popiežiaus Benedikto XVI sprendimas panaikinti ekskomunikaciją holokaustą neigiančiam vyskupui Richardui Williamsonui smarkiai smogė katalikų bažnyčios reputacijai. Vatikanas nedelsiant liepė dvasininkui atsiriboti nuo ankstesnių savo teiginių. R. Williamsonas, susirašinėdamas su „Spiegel Online“, pareiškė norįs „peržiūrėti istorinius įrodymus“, kuriais grindžiami jo teiginiai.
R. Williamsonas yra ultrakonservatyvios Švento Pijaus X brolijos narys. Sausio pabaigoje popiežius Benediktas XVI nusprendė panaikinti ekskomunikaciją 4 šios brolijos kunigams, tarp kurių buvo ir R. Williamsonas. Likus kelioms dienoms iki ekskomunikacijos panaikinimo, R. Williamsonas, duodamas interviu Švedijos televizijai, pareiškė manąs, jog nacių koncentracijos stovyklose žuvo ne 6 mln. žydų, kaip visuotinai yra manoma, o tik 200 ar 300 tūkst. Dėl tokių kunigo žodžių kilęs skandalas privertė suabejoti net paties Benedikto XVI galimybe vadovauti katalikų bažnyčiai.
„Spiegel“: Vatikanas reikalauja, kad atsisakytumėte holokausto neigimo, ir grasina, kad priešingu atveju neleis jums vėl eiti vyskupo pareigų. Kaip jūs reaguosite?
R. Williamsonas: Per savo gyvenimą aš visada siekiau tiesos. Todėl atsiverčiau į katalikybę ir tapau dvasininku. Dabar aš galiu sakyti tik tai, kieno tiesa esu visiškai įsitikinęs. Kadangi suprantu, kad yra daug nuoširdžių ir protingų žmonių, kurie mano kitaip, tai dabar aš turiu vėl peržiūrėti istorinius įrodymus. Tą patį aš teigiau ir savo interviu Švedijos televizijai: ginčijami istoriniai įrodymai, o ne emocijos. Jei aš rasiu šiuos įrodymus, tai pasitaisysiu. Tačiau tai užtruks.
„Spiegel“: Kaip gali išsilavinęs katalikas neigti holokaustą?
R. Williamsonas: Aš apie tai kalbėjau devintajame dešimtmetyje. Tuo metu skaičiau įvairios literatūros. Aš savo interviu citavau Leuchterio ataskaitą (devintojo dešimtmečio teorija, kuri teigė, jog nacių dujų kameros yra techniškai nepraktiškos), kuri man pasirodė įtikinama. Dabar man buvo pasakyta, kad ši teorija buvo moksliškai paneigta. Aš planuoju tai panagrinėti.
„Spiegel“: Jūs pats galite nuvykti į Aušvicą.
R. Williamsonas: Ne, į Aušvicą aš nekeliausiu. Aš užsisakiau Jeano-Claude'o Pressaco knygą. Ji vadinasi „Aušvicas: Dujų kamerų technika ir veikimas“. Ši knyga man bus atsiųsta ir aš ją perskaitysiu bei išstudijuosiu.
„Spiegel“: Švento Pijaus X brolija jums pareiškė ultimatumą, kuris baigsis vasario pabaigoje. Ar nerizikuojate atskilti nuo grupės?
R. Williamsonas: Senajame testamente pranašas Jona teigia savo jūrininkams, kai jų laivai atsiduria pavojuje: „Imkite mane ir meskite į jūrą, kad jūra jums nurimtų. Žinau, kad per mane jus ši baisi audra užklupo.“ Brolija turi religinę misiją, kuri nukenčia dėl manęs. Dabar aš nagrinėsiu istorinius įrodymus. Jei jie nepasirodys įtikinami, aš darysiu viską, kas yra mano galiose, kad nesukelčiau daugiau žalos bažnyčiai ir brolijai.
„Spiegel“: Ką jums reiškė popiežiaus Benedikto XVI sprendimas panaikinti jūsų ekskomunikaciją?
R. Williamsonas: Mes tik norime būti katalikais, nieko daugiau. Mes neišvystėme savo mokslo, o tik saugome tuos dalykus, kurių bažnyčia nuolat mokė ir kuriuos praktikavo. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, kai viskas buvo pakeista susirinkimo vardu (Antrojo Vatikano susirinkimo – red. past.), kilo skandalas. Dėl to mes buvome nustumti į bažnyčios užkampį, tačiau dabar tuščios bažnyčios ir senstanti dvasininkija aiškiai rodo, kad pokyčiai buvo klaida, dėl to mes ir sugrįžtame į bažnyčios centrą. Taip ir atsitiko mums, konservatoriams: mes pasirodėme esą teisūs, jei tik laukėme pakankamai ilgai.
„Spiegel“: Žmonės Vatikane teigia nepažinoję jūsų. Ar tai tiesa?
R. Williamsonas. Dauguma kontaktų eina per vyskupą Fellay'ų ir generalinę tarybą, kuriai aš nepriklausau. Tačiau 3 iš 4 mūsų vyskupų 2000 metais dalyvavome privačioje vakarienėje su kardinolu Castrillonu Hoyosu. Tai buvo daugiau susipažinimo vakarienė, tačiau mes kalbėjome ir apie teologiją, ir net šiek tiek apie filosofiją. Kardinolas buvo labai draugiškas.
„Spiegel“: Antrasis Vatikano susirinkimas laikomas vienu iš didžiausių katalikų bažnyčios pasiekimų. Kodėl jūs jo nepripažįstate?
R. Williamsonas: Visiškai neaišku, ką mes turime pripažinti. Svarbus dokumentas yra vadinamas „Gaudium et spes“, arba „Džiaugsmas ir Viltis“. Jame autoriai pompastiškai kalba apie masinio turizmo gebėjimą suburti žmones draugėn. Tačiau jūs sunkiai galite laukti, kad konservatyvi visuomenė tam pritars. Dokumente yra diskutuojama ir apie baimes bei sunkumus. Taip pat užsimenama apie branduolinį karą tarp dviejų supergalybių. Jūs matote, kad visa tai jau yra pasenę. Šie tarybos dokumentai visada buvo dviprasmiški. Kadangi niekas nežinojo, ką tai turėtų reikšti, tai iškart po susirinkimo visi pradėjo daryti ką tik nori. Visa tai lėmė šiandieninį teologinį chaosą, kurį dabar turime. Ką mes turime pripažinti – dviprasmiškumą ar chaosą?
„Spiegel“: Ar jūs suprantate, kad savo radikaliomis pažiūromis skaldote bažnyčią?
R. Williamsonas: Tik dogmų, neliečiamų principų pažeidimas griauna tikėjimą. Antrasis Vatikano susirinkimas deklaravo neskelbsiąs jokių naujų dogmų. Šiandien liberalūs kunigai elgiasi, tarsi jis (Vatikano susirinkimas – red. past.) būtų kažkokia visa apimanti superdogma. Ji naudojama realityvizmo diktatūrai pateisinti. Tai prieštarauja tarybos tekstams.
„Spiegel“: Jūsų pozicija judaizmo atžvilgiu yra antisemitinė.
R. Williamsonas: šventasis Paulius viską paaiškino taip: žydai yra mylimi dėl mūsų Tėvo, tačiau yra mūsų priešai dėl gerosios naujienos.
„Spiegel“: Ar jūs rimtai siekiate panaudoti katalikų tradiciją ir Bibliją, kad pateisintumėte savo antisemitizmą?
R. Williamsonas: Šiandien antisemitizmas reiškia labai daug ką, pavyzdžiui, Izraelio veiksmų Gazos ruože kritiką. Bažnyčia nuolatos suprato antisemitizmo apibrėžimą kaip žydų atmetimą dėl jų žydiškų šaknų. Bažnyčia tai pasmerkė. Visa tai labai akivaizdu religijoje, kurios pradininkai ir reikšmingiausi asmenys ankstyvoje istorijoje buvo žydai. Tačiau taip pat dėl gausaus žydų krikščionių skaičiaus krikščionybėje buvo aišku, kad visiems žmonėms, tarp jų ir žydams, reikia Jėzaus, kad būtų išgelbėti.
„Spiegel“: Popiežius netrukus keliaus į Izraelį, kur planuoja aplankyti holokausto memorialą. Ar jūs tam taip pat priešinatės?
R. Williamsonas: Piligrimystė į Šventąją Žemę yra didis džiaugsmas krikščionims. Aš linkiu Šventajam Tėvui visa ko geriausio šioje kelionėje. Dėl Yad Vashemo (holokausto memorialo – red. past.) man nerimą kelia tai, kad jame puolamas popiežius Pijus XII. Jis puolamas, nors niekas per nacių valdymo laikotarpį neišgelbėjo daugiau žydų. Pavyzdžiui, jis išduodavo krikšto sertifikatus persekiojamiems žydams ir taip apsaugodavo juos nuo arešto. Šie faktai buvo iškraipyti, kad reikštų visiškai priešingai. Be to, aš tikiuosi, kad popiežius atvers savo akį ir širdį moterims ir vaikams, kurie buvo sužeisti Gazos ruože, ir kalboje palaikys Betliejaus krikščionis, kurie dabar yra atitverti siena.
„Spiegel“: Jūsų pareiškimai įžeidė ir papiktino visą žydų pasaulį. Kodėl jūs neatsiprašote?
R. Williamsonas: Jei aš suprasiu padaręs klaidą, atsiprašysiu. Aš kviečiu kiekvieną žmogų tikėti manimi, kad aš niekada specialiai nesakiau jokios netiesos. Aš buvau įsitikinęs, kad mano komentarai yra tikslūs, paremti mano tyrinėjimais devintajame dešimtmetyje. Dabar aš vėl turiu viską peržiūrėti ir pažvelgti į įrodymus.
„Spiegel“Ar jūs bent pripažįstate universalias žmogaus teises?
R. Williamsonas: Kai žmogaus teisės buvo paskelbtos Prancūzijoje, visoje šalyje buvo nužudyti šimtai tūkstančių žmonių. Kur žmogaus teisės laikomos objektyvia tvarka, kurią turi įgyvendinti valstybė, ten nuolat vykdoma antikrikščioniška politika. Kai individuali sąmonės laisvė saugoma nuo demokratinės valstybės, tuomet žmogaus teisės atlieka svarbią funkciją. Individui reikia šių teisių prieš demokratinę valstybę, kuri elgiasi tarsi Leviatanas. Tačiau krikščioniška valstybės samprata yra kitokia, o krikščioniškos žmogaus teisių teorijos pabrėžia, kad laisvė nėra tikslas savaime. Tikslas nėra laisvė nuo ko nors, tačiau laisvė dėl kažko. Dėl gėrio.
„Spiegel“: Jūsų pareiškimai ir jūsų ekskomunikacijos pareiškimas sukėlė protestus visame pasaulyje. Ar galite tai suprasti?
R. Williamsonas: Vienintelis interviu Švedijos televizijai savaites dominavo Vokietijos žiniose. Taip, tai mane stebina. Ar tai tas atvejis, kai pažeidžiami Vokietijos įstatymai? Vargiai. Ne, aš čia tik įrankis, kad veiksmas būtų nukreiptas prieš Švento Pijaus X broliją ir popiežių. Akivaizdu, kad Vokietijos kairuoliški katalikai dar neatleido, kad J. Ratzingeris tapo popiežiumi.
