H.Clinton buvo prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) valstybės sekretorė tuo metu, kai IS kilo.
2002 metais, būdama Niujorkui atstovaujanti senatorė, H.Clinton balsavo už invaziją į Iraką, kuriai įsakymą davė J.Busho brolis, tuometinis prezidentas George‘as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).
Tam karui užsitęsus ir virtus ilgu, brangiu ir nepopuliariu konfliktu, ji vėliau tą savo sprendimą pavadino klaida.
„Man atrodo kiek keista, kad Jebas Bushas lenkiasi dvilinkas gindamas savo brolio veiksmus Irake, – sakė H.Clinton per kampanijos renginį Ajovoje. – Jeigu jis ketina tai daryti, jam reikia pateikti visą vaizdą“.
„O visas vaizdas, kaip žinote, apima susitarimą, kurį George‘as W.Bushas sudarė su (Nuri al) Maliki (Nurio Malikio) vyriausybe Irake (ir) kuriuo 2011-ųjų pabaiga buvo nustatyta kaip data išvesti Amerikos karius“, – pažymėjo H.Clinton.
Antradienį J.Bushas kaltino H.Clinton tuo, kad dėl per greito JAV karių išvedimo iš Irako brutaliai iškilo IS.
„Tas pirmalaikis išvedimas buvo lemtinga klaida, sukūrusi vakuumą, kurį užpildė („Islamo valstybė“)“, – pasakė jis miniai Kalifornijoje.
Imdamasis politinės rizikos J.Bushas net užsiminė, jog galbūt gali būti būtina nusiųsti daugiau karių atgal į Iraką.
„Šiuo metu Irake turime maždaug 3 500 kareivių ir jūrų pėstininkų, ir visai gali reikėti daugiau“, – sakė jis.
Po itin sėkmingos invazijos į Bagdadą ėjo negrabi okupacija, kuri Irake pakurstė brutalų tarpkonfesinį smurtą ir susilpnino centrinę vyriausybę.
Be to, kad kelia respublikonų ir demokratų nesutarimus, šis konfliktas taip pat galėjo kainuoti H.Clinton Demokratų partijos kandidato į prezidentus statusą 2008 metais, kai partija savo kandidatu išrinko ne ją, o karui nepritarusį B.Obamą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
