Sienojai, valtys ir kitos nuolaužos, kurias nuo Japonijos pakrantės pernai nušlavė cunamis, artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti Havajus.
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija skaičiuoja, kad pirmosios cunamio nuolaužos netrukus pasieks mažų atolų, esančių į šiaurės vakarus nuo pagrindinių Havajų salų, pakrantę. Likusios nuolaužos Oregono, Vašingtono valstijos, Aliaskos ir Kanados pakrantes turėtų pasiekti 2014 metais.
Administracijos cunamio jūrų nuolaužų koordinatorė Ruth Yender teigė, kad agentūros atstovai skraido kartu su pakrančių apsaugos pareigūnais, patruliuojančiais archipelage. Agentūra taip pat paprašė mokslininkų, įsikūrusių Midvėjaus ir kituose atoluose, stebėti, kada nuolaužos pasirodys, praneša telegraph.co.uk.
Cunamiui į jūrą nušlavus namus, valtis, automobilius, iš pradžių nuolaužos susitelkė į tankią masę vandenyne. Didžioji dalis jų greičiausiai nuskendo netoli rytinės Japonijos pakrantės.
Rugsėjį Rusijos mokomasis laivas pranešė pastebėjęs šaldytuvą, televizorių ir kitų namų apyvokos daiktų į vakarus nuo Havajų. Dabar nuolaužos greičiausiai pasklido taip plačiai, kad galima pastebėti tik pavienius objektus, tvirtina Nikolai Maximenko, Havajų universiteto tyrėjas ir vandenyno srovių ekspertas.
Vandenyne liko 1–2 mln. tonų nuolaužų, tačiau tik 5 proc. jų gali pasiekti Havajus, Oregoną, Aliaską, Vašingtono valstiją ir Kanados Britų Kolumbiją, teigia N. Maximenko. Po cunamio iš viso liko apie 20–25 mln. tonų nuolaužų, įskaitant ir esančias sausumoje.
Pasak R. Yender, kol kas jokios cunamio nuolaužos Amerikos pakrantės nepasiekė. Praėjusiais metais manyta, kad Aliaskoje rasti didžiuliai plūdurai galėjo atkeliauti iš Japonijos austrių fermų, tačiau šis faktas nepasitvirtino. Tam, kad tuo laiku pasiektų Aliaskos pakrantę, plūdurai turėjo keliauti greičiau nei srovės.
Anot jos, panašūs plūdurai Aliaskos ir JAV vakarinėje pakrantėje išplauti ir prieš cunamį.
Pasak R. Yender, egzistuoja labai maža tikimybė, kad nuolaužos yra radioaktyvios. Jos atkeliavo iš plataus Japonijos šiaurės rytinės pakrantės ruožo, ne tik iš netoli pažeistos Fukušimos atominės elektrinės esančios teritorijos. Be to, jos į vandenį pateko per cunamį, o ne tuomet, kai Fukušimoje keletą kartų nutekėjo radioaktyvios medžiagos.
Nicholas Mallosas, aplinkosaugos biologas ir jūrų nuolaužų specialistas, teigia, kad dauguma nuolaužų bus susijusios su Japonijos žvejybos pramone. Tai gali kelti grėsmę laukinei gamtai, pavyzdžiui, nykstantiems Havajų ruoniams vienuoliams, jei žvejybos įranga atidurs ant koralinių rifų ar paplūdimiuose.
„Svarbiausias klausimas – kiek šios medžiagos nuo praėjusių metų nuskendo, o kiek vis dar plūduriuoja“, – teigė N. Mallosas.
N. Maximenko tvirtina, kad dėl nuolaužų dispersijos jas sunkiau sekti, tačiau dėl to mažiau kenksmingos jos netampa.
„Daugeliu atveju svarbu ne tankis, o bendras kiekis. Pavyzdžiui, jei yra srovė, tekanti aplink Midvėjaus salą, ta sala gali surinkti nuolaužas kaip tinklas. Ji surinks visas nuolaužas, atsidūrusias jos kelyje“, – aiškino mokslininkas.
Galiausiai, pasak jo, cunamio nuolaužos prisijungs prie šiukšlių, plūduriuojančių į šiaurę nuo Havajų, kur jas sunešė sūkuriuojančios Ramiojo vandenyno srovės. Didžioji dalis šių šiukšlių – plastiko gabalai, kurie pamažu skyla į mažesnes dalis, tačiau visiškai nedingsta.
Kol kas neaišku, ar vandenyną įveiks dideli daiktai, pavyzdžiui, šaldytuvai, nes tokių atvejų iki šiol pasitaikė labai retai.
