Pastarosiomis savaitėmis pasirodžius JAV užsienio politikos ir požiūrio į Ukrainą pokyčiams prisiminti tuometinių kandidatų į JAV prezidentus debatai.
Respublikonas Donaldas Trumpas tuomet atsisakė pasakyti, kad Ukrainos pergalė atitiko JAV interesus ir aiškino: „Manau, kad JAV labiausiai suinteresuotos baigti šį karą ir tiesiog jį uždaryti, susitarti dėl sandorio, nes turime sustabdyti žmonių gyvybių naikinimą“.
D. Trumpas sakė, kad karą užbaigs kalbėdamasis su Rusijos ir Ukrainos vadovais, tačiau nedetalizavo, ką pasakys abiem pusėms.
K. Harrisas tuomet apkaltino, kad „jei Donaldas Trumpas būtų buvęs prezidentu, Putinas jau sėdėtų Kyjive su nukreiptu žvilgsniu į likusią Europą, pradedant Lenkija“.
„Supraskite, kodėl Europos sąjungininkai ir mūsų NATO sąjungininkai yra tokie dėkingi, kad jūs nebesate prezidentas ir kad mes suprantame didžiausio kada nors pasaulyje egzistavusio karinio aljanso ‒ NATO ‒ svarbą.
Ką mes padarėme, kad išsaugotume Zelenskio ir ukrainiečių gebėjimą kovoti už savo nepriklausomybę. Priešingu atveju Putinas sėdėtų Kyjive, nukreipęs akis į likusią Europą. Pradedant Lenkija“, ‒ sakė ji, prieš pavadindama V. Putiną diktatoriumi, kuris suvalgytų D. Trumpą pietums.
D. Trumpas į tai atkirto: „Putinas sėdėtų Maskvoje ir jis nebūtų praradęs 300 000 vyrų ir moterų, bet jis sėdėtų Maskvoje“.
https://t.me/uniannet/158612
Trumpas suartėjo su Kremliumi
Praėjusią savaitę D. Trumpas diktatoriumi jau vadino V. Zelenskį, o paklaustas, ar laiko V. Putiną diktatoriumi, jis išsisuko nuo atsakymo, pareiškęs, kad „tokiais žodžiais nesišvaisto be pagrindo“.
Maža to, jis pradėjo derybas su Rusija, o Kremlius džiugiai pasitiko JAV siūlymą bendradarbiauti.
Vasario 24 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė dvi rezoliucijas dėl Ukrainos. Vieną pasiūlė Kyjivas ir Europos šalys, kitą ‒ Vašingtonas. JAV versijoje nebuvo minima „Rusijos agresija“. Tuo pat metu JAV susilaikė nuo savo dokumento palaikymo ir balsavo prieš Ukrainos rezoliucijos projektą. Po kelių valandų JAV dokumentą apsvarstė JT Saugumo Taryba ir dešimčia balsų jį priėmė be pakeitimų. Niekas jam neprieštaravo ir nevetavo, susilaikė penkios šalys: Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Graikija ir Slovėnija.
Šiomis aplinkybėmis Prancūzijos nuolatinis atstovas JT Nicolas de Rivière'as pareiškė, kad jei bus skatinama agresija, galiausiai įsivyraus „džiunglių įstatymas“ ir niekur nebus taikos ir saugumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O Amerika Jungtinėse Tautose jau balsavo kaip Rusija. Abi protestavo prieš rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija yra agresorė.
