Gruzijos opozicija paskutiniu metu ypatingu konstruktyvumu nepasižymėjo: valdyti valstybę vis mėgino gatvėse, rengė triukšmingas protesto akcijas, švaistėsi garsiais pareiškimais, tačiau nesugebėjo mesti bent kiek rimtesnio iššūkio šalies vadovui Michailui Saakašviliui. Nei per praėjusius prezidento rinkimus, nei jau susivienijusi – per šių metų gegužę vykusius parlamento rinkimus. Bet dabar situacija gali pasikeisti ir viso to priežastis – ne tik karas su Rusija, neišvengiamai privertęs suglausti pečius, bet ir charizmiškosios Nino Burdžanadzės grįžimas į didžiąją politiką. Kurti naujos partijos ir „aštriai oponuoti“ prezidentui.
Rugpjūčio 8–12 d. Gruzijos ir Rusijos karas, be jokios abejonės, privertė šalies opoziciją bent laikinai užmiršti protesto akcijas ir liautis gatvėse versti valdžią. Šis laikotarpis, kai būtina susivienyti prieš išorės agresorių, – ne pats tinkamiausias metas draskytis šalies viduje. Tačiau Gruzijoje ne viskas taip paprasta: dar rugsėjį ne visos partijos sutiko pasirašyti Gruzijos politikų chartiją, numatančią, kad šalies politikai pripažįsta Gruzijos teritorinį vientisumą, reikalauja išvesti okupacinę Rusijos kariuomenę, remia integraciją į Europos Sąjungą bei NATO ir sudaro antikrizinę tarybą. Neprisijungusiųjų partijų lyderiai tvirtina, jog ir naujoji situacija neprivers jų pademonstruoti, kad opozicija sėdi vienoje valtyje su valdžia. Leiboristų partijos lyderis Šalva Natelašvilis įsitikinęs, kad norint sugrąžinti Gruzijos teritorinį vientisumą būtina atnaujinti dialogą su Maskva. Anot jo, „teritorinio vientisumo atkūrimo raktas yra Maskvoje, ir mums reikia jį susigrąžinti“.
Kiti Gruzijos opozicinių politinių jėgų lyderiai karštligiškai ieško sprendimų, kaip sustiprinti savo pozicijas ir kuo greičiau užsitarnauti visuomenės palaikymą.
Opozicinės partijos „Svoboda“ lyderis Konstantinas Gamsachurdija pasirengęs iš naujo vienyti dabartinei valdžiai oponuojančias politines jėgas ir atsiriboti nuo neparlamentinės opozicijos, kuri, anot politiko, pirmiausia rengia neatsakingas protesto akcijas, o paskui su ta pačia valdžia derasi. Susijungimo klausimą planuojama aptarti gruodžio 10–20 d. rengiamame prijaučiančių politinių jėgų suvažiavime. Anksčiau buvo skelbta, kad „Svoboda“ konsultuojasi su Nacionalinio forumo ir tradicionalistų sąjungos lyderiais.
Nepaisant didelių K. Gamsachurdijos vilčių, iš naujo vienytis neskuba „Naujieji dešinieji“, vadovaujami Davido Gamkrelidzės – buvusio kandidato į Gruzijos prezidentus. Anot jo, mechaniškas susijungimas neduoda jokios naudos ir tai kuo puikiausiai parodė opozicijos susivienijimas prieš parlamento rinkimus.
Tačiau šis politikas, kaip ir kitas buvęs kandidatas į prezidentus – Levanas Gačečiladzė, neatsisakė sėsti prie apskritojo stalo su Nino Burdžanadze. D. Gamkrelidzė netgi neva garsiai pareiškė, kad „keista sėdėti prie vieno stalo su ponia Burdžanadze“ – juk jis yra vienas tų, kurie reikalavo jos atsistatydinimo iš Gruzijos parlamento pirmininkės posto ir net buvo pasirengęs dėl šio tikslo badauti iki paskutiniosios. Nepaisant to, aplinkybės pasikeitė. Atėjo metas atversti naują puslapį.
Ir tą naują puslapį ketina atversti 44-erių metų politikė N. Burdžanadzė – teisės mokslų kandidatė, nuo 1991 m. Tbilisio universiteto Tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių katedros docentė, nuo 1994 m. – Diplomatijos laboratorijos mokslinė bendradarbė, jau dukart laikinai ėjusi šalies prezidento pareigas. N. Burdžanadzė į Gruzijos parlamentą buvo išrinkta 1995 m., nuo 2001 iki 2008 m. (naujojo parlamento rinkimų, kuriuose ji nedalyvavo) – Gruzijos parlamento pirmininkė. Ji – viena iš „rožių revoliucijos” lyderių.
Spalio pabaigoje N. Burdžanadzė pareiškė grįžtanti į aktyviąją politiką ir kursianti „aštriai opozicinę“ partiją „Demokratinis judėjimas „Vieningoji Gruzija“. Spaudos konferencijoje Tbilisyje ji pareiškė, kad dėl Gruzijos valdžios klaidų ar neadekvačių žingsnių Rusija gavo daugiau, nei galėjo kada nors svajoti: sustiprėjo jos įtaka regionuose, tiesiogiai kontroliuojama Abchazija ir Pietų Osetija. Pareiškusi apie naujos partijos kūrimą, N. Burdžanadzė atviru laišku kreipėsi į Gruzijos prezidentą M. Saakašvilį: „šiandien mūsų šalis įeina į sudėtingiausios politinės krizės fazę: pralaimėtas karas, po jo sekė beprasmis ir ciniškas valdžios atsakas, beprecedentė verslo ir žiniasklaidos kontrolė, realiai vienpartinis fiktyvus parlamentas, nuo vykdomosios valdžios instrukcijų priklausomas teismas“. Savo laiške N. Burdžanadzė pasiūlė M. Saakašviliui rinktis: šalis ir tautai duoti pažadai ar asmeninis valdžios troškimas.
Taip, moterys mėgsta simbolinius gestus: buvusios Gruzijos parlamento pirmininkės naujosios partijos steigiamasis suvažiavimas numatytas lapkričio 23 dieną – per „rožių revoliucijos“ metines. N. Burdžanadzė neslepia, kad tyčia pasirinko šią dieną, nes „tebėra ištikima tiems pažadams, kuriuos davė tautai ir kurie buvo neištesėti“. Anot politikės, vietoj demokratinės valstybės gavome totalitarinį režimą.
N. Burdžanadzė Vakarų spaudoje minima kaip realiausia būsimoji Gruzijos prezidentė. Ir ji pati lapkričio 12 d. tiesioginiame televizijos „Imedi“ eteryje pareiškė, kad neatmeta galimybės balotiruotis į šalies prezidentus, bet tai nuspręs tauta. Ji palaiko opozicijos reikalavimą jau kitų metų pavasarį surengti Gruzijoje pirmalaikius parlamento rinkimus, per kuriuos rinkėjų nuotaikos ir parodysiančios, kad reikia neeilinių prezidento rinkimų.
Savo reikalavimus surengti neeilinius rinkimus Gruzijos opozicija pakartojo lapkričio 7 d. mitinge, kuriame buvo minimas liūdnai pagarsėjęs praėjusių metų protestuotojų išvaikymas jėga. Susirinkusieji Tbilisio centre laikė plakatus „Stop Russia“ ir „Stop Misha“ ir kaip įprasta reikalavo prezidento, parlamento, vyriausybės, visuomeninio transliuotojo vadovo atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir grąžinti buvusiems savininkams (Badrio Patarkacišvilio šeimai) televizijos kanalą „Imedi“.
Opozicijos atstovas Kacha Kukava įsitikinęs, kad jei iki 2009 m. balandžio 9 d. nebus paskirti pirmalaikiai parlamento rinkimai, vėl prasidės masiniai protestai. Buvęs Gruzijos konfliktų sureguliavimo valstybės ministras Georgijus Chaindrava mitinge kalbėjo, kad visas pasaulis palaiko gruzinų tautą, o ne prezidentą M. Saakašvilį, kurio pasitraukimo vėl reikalauja opozicija.
Neparlamentinės Gruzijos opozicijos lyderis Levonas Pirvelis interviu Rusijos naujienų agentūrai „Novyj region“ pareiškė, kad šalies prezidento likimui darys stiprią įtaką ir valdžios pasikeitimas JAV – neva naujasis išrinktas prezidentas Barackas Obama neketina palaikyti M. Saakašvilio, nes tai neatitinka jo interesų. Opozicijos veikėjas viliasi, kad praradęs tvirtą užnugarį Vašingtone Gruzijos prezidentas neatsilaikys ir prieš oponentus šalies viduje. Juolab kad pajėgas prieš jį šįkart telkia išties rimti priešininkai.
Aušra Radzevičiūtė
