Gruzijos nacionalinis olimpinis komitetas pareiškė, kad iš Rusijos Juodosios jūros kurorto Sočio turi būti atimta teisė organizuoti 2014 metų žiemos olimpines žaidynes. Tokią olimpinio komiteto nuomonę remia ir keliolika Gruzijos olimpinių čempionų, teigia Laisvosios Europos radijas.
Situacija rengti žaidynes, komiteto teigimu, yra pernelyg pavojinga, ir dėl pačių atletų saugumo olimpiada turi būti perkelta į kitą miestą. Toks pranešimas paskelbtas prabėgus vos 3 mėnesiams nuo Rusijos ir Gruzijos karo pabaigos. Pietų Osetijoje prasidėjęs karas vėliau persimetė ir į kitą separatistinį Gruzijos regioną – Abchaziją. Abchazija yra vos už 30 kilometrų nuo Sočio.
Tai nėra pirmasis bandymas atimti Sočio teisę organizuoti olimpiadą.
Rugsėjo mėnesį du JAV atstovai, Billas Shusteris ir Allyson Schwartz, pateikė Kongresui neįpareigojančios rezoliucijos projektą, kuriame buvo raginama nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Gruzijoje ir atrasti naują vietą 2014 metų žiemos olimpiadai surengti.
Istoriniai precedentai
Istorijoje būta precedentų, kai olimpinės žaidynės apskritai neįvykdavo arba būdavo perkeliamos į kitą vietą.
Du pasauliniai karai lėmė tai, kad nevyko 1916 metų vasaros olimpinės žaidynės ir 1940 bei 1944 metų vasaros ir žiemos olimpiados.
Modernių olimpinių žaidynių istorijos pradžioje žaidynių šeimininkas buvo keičiamas ne itin retai. Olimpiadų istorikas Stanley Greenbergas teigia, kad žaidynių vieta būdavo keičiama dėl to, kad nutikdavo, jog šeimininkai dėl politinių ar ekonominių priežasčių suprasdavo negalį surengti žaidynių. Tiesa, istorikas pabrėžia, kad žaidynės į kitą vietą dar niekada nebūdavo perkeliamos prievarta, o jų rengimo atsisakydavo patys šeimininkai.
1904 metų žaidynės iš Čikagos buvo perkeltos į Sant Luisą, kur tuo metu kaip tik vyko pasaulinė mugė. 1908 metų žaidynės iš pradžių buvo planuojamos Italijos sostinėje Romoje, tačiau vėliau buvo surengtos Londone. „Išsiveržė Vezuvijus, ir Italijos vyriausybei smogė milžiniški kaštai, su kuriais ji tiesiog negalėjo susidoroti. Todėl jie pasakė: „Mes negalime su tuo susitvarkyti. Gal gali kas nors perimti organizavimą?“ - pasakojo S. Greenbergas.
Nesėkmingi bandymai
Tačiau būta ir nesėkmingų bandymų pakeisti olimpinių žaidynių vietą.
2001 metais vienas Tarptautinio olimpinio komiteto narys paragino, kad 2002 metų žiemos olimpiada būtų perkelta iš Solt Leik Sičio dėl JAV invazijos į Afganistaną. Tačiau raginimas nebuvo išgirstas, ir olimpiada vyko būtent JAV.
1980 metais JAV prezidentas Jimmy Carteris prašė Tarptautinį olimpinį komitetą, kad šis į kitą miestą perkeltų Maskvos žaidynes. Buvo siūloma olimpiadą perkelti į Kanados miestą Monrealį arba Graikiją. Tačiau žaidynės buvo surengtos Rusijos sostinėje, o JAV sportininkai jas boikotavo.
Olimpinė chartija leidžia pakeisti žaidynių vietą, jei jų rengėjas pažeidžia savo įsipareigojimus. Tačiau toks žingsnis turėtų didžiulių pasekmių.
Organizacinių teisių netekusi šalis susidurtų tiek su finansiniais nuostoliais, tiek su prestižo praradimu. Galiausiai reikia atsakyti ir į klausimą, ar kitas miestas panorėtų tapti šeimininku. S. Greenbergas teigia, kad kalbų apie galimą žaidynių vietos pakeitimą būna kone prieš kiekvieną olimpiadą. Jo teigimu, 2014 metų žaidynių vietą galėtų pakeisti tik prasidėjęs Trečiasis pasaulinis karas.
„Būčiau labai nustebintas“
Be to, istoriko teigimu, raginimas atimti iš Rusijos olimpiados organizavimo teisę yra skubotas, nes iki žaidynių liko dar 6 metai. Negana to, raginimas padarytas iš karto po plataus masto karinio konflikto. Istorikas teigia, kad būtų labai nustebęs, jei Tarptautinis olimpinis komitetas atkreiptų dėmesį į Gruzijos prašymus.
Klausimą dėl olimpiados rengėjo pakeitimo Gruzija gali iškelti ir per Europos olimpinių komitetų generalinę asamblėją, kuri lapkričio 21-22 dienomis vyks Turkijos mieste Stambule.
Sočio žaidynes organizuojantis komitetas savo ruožtu teigia, kad pasiruošimo darbai vyksta pagal planą.
Tačiau, jei įvyktų stebuklas ir Rusija netektų teisės organizuoti žiemos žaidynes, vienas miestas laukia užkulisiuose. Tai – Zalcburgas, kuris iki šiol pralaimėdavo visus konkursus dėl teisės rengti žaidynes.