265-asis popiežius Benediktas XVI buvo paskirtas popiežiumi 2005-ų metų balandžio 19 d.
Popiežius atsistatydins vasario 28 d., teigia Vatikano atstovas.
"Suvokdamas šio žingsnio svarbą ir būdamas laisvos valios, pareiškiu, kad atsisakau nuo tarnystės Romos vyskupo soste, Šv. Petro įpėdinio", - tokius Benedikto XVI žodžius pateikia "Reuters".
Benedikto XVI atstovas Federico Lombardi patvirtino popiežiaus žodžius. Kol kas oficialusis Vatikanas nėra pateikęs komentaro, rašo "The Daily Telegraph". Romos popiežiaus sprendimas buvo daugeliui netikėtas, įskaitant ir bažnyčios atstovus. Paskutinį kartą istorijoje Romos Popiežius sosto atsisakė 1415 metais, tuomet Konstanco susirinkimo metu Grigalius XII, spaudžiamas politinių oponentų, atsisakė sosto dėl bažnyčios skilimo.
Popiežiaus pareiškimas kardinolams (vertimas):
Brangieji broliai,
Sukviečiau jus į šią konsistoriją ne tik dėl trijų kanonizacijų, bet taip pat norėdamas jums pranešti apie labai svarbų Bažnyčios gyvenimui sprendimą. Daug kartų sąžinėje Dievo akivaizdoje apsvarstęs, pasiekiau tikrumą, jog mano jėgos, dėl senyvo amžiaus, jau nepakankamos, kad galėčiau deramai vykdyti Petro tarnystę.
Puikiai suprantu, kad ši tarnystė, dėl savo dvasinės reikšmės, turi būti vykdoma ne tik darbais ir žodžiais, bet taip kančia ir malda. Vis dėlto, šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintančiame ir blaškomame tikėjimo gyvenimui svarbių klausimų, Petro laivo vairavimui ir Evangelijos skelbimui reikalingos ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos, jėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais manyje tiek nusilpo, kad turi pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man patikėtą tarnystę. Dėl to, puikiai suprasdamas šio sprendimo rimtumą, būdamas visiškai laisvas, pareiškiu, jog atsisakau Romos Vyskupo, Šventojo Petro Įpėdinio tarnystės man kardinolų patikėtos 2005 m. balandžio 19 d., taip kad 2013 m. vasario 28 d. 20.00 val. Romos sostas, Šventojo Petro sostas bus vakuojantis ir tie kam priklauso turės sušaukti konklavą naujo Popiežiaus išrinkimui.
Brangieji broliai, dėkoju jums iš širdies už visą meilę ir darbą, kuriuo padėjote man kelti mano tarnystės naštą, prašau atleisti man už visus mano trūkumus. Dabar patikėkime Šventąją Bažnyčią Vyriausiojo Ganytojo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus globai ir melskime jo šventąją Motiną Mariją, kad savo motinišku gerumu lydėtų Tėvus Kardinolus renkančius naują Popiežių. Kiek tai liečia mane, taip pat ir ateity norėsiu iš visos širdies maldai skirtu gyvenimu tarnauti Šventajai Dievo Bažnyčiai.
Benediktas XVI Vatikanas, 2013 m. vasario 10 d.
(papildyta 15.03) Atsistatydinimas nesusijęs su bažnyčią purčiusiais skandalais
Teologas Vito Mancuso pirmadienį kalbėdamas apie popiežiaus Benedikto XVI pasitraukimą sakė, kad šis sprendimas niekaip nesusijęs nei su politika, nei su katalikų bažnyčią pastaruoju metu krėtusiais pedofilijos skandalais.
„Bažnyčia ir katalikų pasaulis šiuo atveju atsiriboja nuo politikos ir nuo visos negatyvios polemikos. Tai taip pat niekaip nesusiję su praėjusiais metais garsiai nuskambėjusiais pedofilijos skandalais, problemomis“, - sakė V. Mancuso Italijos dienraščiui „La Repubblica“.
Jo nuomone, iki tokio sprendimo popiežių privedė sunki katalikų bažnyčios padėtis, alinantis darbas 24 valandas per parą. „Nepaisant to, kad tiesioginėms savo pareigoms popiežius skirdavo tik dalį savo laiko – kitą dalį jis skyrė filosofinėms, religinėms studijoms bei meditacijai – jis jaučiasi išvargintas. Galbūt dėl to, kad jis popiežiumi tapo garbingo amžiaus, galbūt dėl to, kad jis yra greičiau priimantis sprendimus – galbūt dėl visų šių priežasčių kartu sudėjus dabar ir turime tokią istorinę situaciją“, - sakė dvasininkas.
Paklaustas, kas laukia dabar, po tokio beprecendentinio įvykio, V. Mancuso teigė sunkiai įsivaizduojantis tolimesnę įvykių eigą.
„Tikriausiai vėliau bus šaukiama koklava. Sunku pasakyti, kas bus su buvusiu popiežiumi. Geriausiu atveju galima tikėtis buvusiojo ir naujojo popiežių bendradarbiavimo. Reikia tikėtis, kad popiežius neliks nuošalyje ir dalyvaus katalikiškame gyvenime“, - sakė V. Mancuso, manantis, kad į šią situaciją reikėtų žvelgti demokratiškiau ir artimiau naujiesiems laikams.
V. Mancuso teigimu, šiuo metu nėra aišku, kas galėtų būti realiausi pretendentai į popiežiaus sostą. Tikimasi, kad tai bus atsidavęs bažnyčiai ir katalikų bendruomenei žmogus, toks kaip šviesaus atminimo Jonas Paulius II.
(papildyta 16.10) Per 2000 metų Bažnyčios istoriją savo valia atsistatydino tik vienas popiežius
Popiežius yra renkamas iki gyvos galvos, tačiau, remiantis Bažnyčios teise, jis gali atsistatydinti. Katalikų Bažnyčios vadovas neprivalo nurodyti to priežasčių. Niekas neturi ir priimti jo atsistatydinimo. Tačiau popiežiaus pasitraukimas turi būti savanoriškas.
Jono Pauliaus II reformuotoje Kanonų teisėje sakoma: "Jei popiežius atsisako tarnystės, būtina, kad tai įvyktų laisva valia".
Tačiau per 2000 metų Bažnyčios istoriją tik vienas popiežius pasitraukė laisva valia. Celestinas V 1294 metais atsistatydino pontifiku išbuvęs tik penkis mėnesius. Bažnyčios istorikai kalbėjo apie nusikamavusį keistuolį, kuris beveik nemokėjo lotyniškai. Kardinolai išrinko jį popiežiumi, nes per beveik dvejus metus trukusius ginčus nesugebėjo susitarti dėl kito kandidato. Celestinas po savo atsistatydinimo pasitraukė į vienuolyną.
Vis dėlto kai kurie istorikai tvirtina, kad jį atsistatydinti spaudė ir į vienuolyną nusiuntė jo įpėdinis Bonifacas VIII. Jei ši versija būtų tikra, Benedikto XVI atsistatydinimas būtų apskritai pirmas tikras atsistatydinimas Bažnyčios istorijoje.
Bažnyčios ekspertai yra vieningos nuomonės, kad popiežius atsistatydinimo atveju nedelsiant ir visiškai turi pasitraukti iš visų postų ir viešo Bažnyčios gyvenimo. Tik taip gali būti garantuojama, kad atsistatydinusysis nedarys įtakos savo įpėdinio išrinkimui. Popiežius Jonas Paulius II kartą yra sakęs, kad negali įsivaizduoti "į pensiją išėjusio popiežiaus".
Popiežiaus biografas Andreas Englischas duodamas interviu jau 2012 metų balandį Josepho Ratzingerio atsistatydinimą vadino tikėtinu. "Aš manau, kad dar bus gana didelis įvykis. Ir tai bus įvykis, kuris, mano nuomone, domins Bažnyčią dar kelis tūkstantmečius. Aš manau, kad šis popiežius bus antrasis atsistatydinęs popiežius", - sakė jis "n-tv.de".
(papildyta 15.09) Naujasis popiežius turėtų paaiškėti iki Velykų
Popiežiui Benediktui XVI paskelbus apie savo atsistatydinimą, Vatikanas rengiasi jo įpėdinio paieškoms. "Per Velykas mes turėtume turėti naują popiežių", - pareiškė Vatikano atstovas Federico Lombardi po to, kai Katalikų Bažnyčios vadovas paskelbė netikėtą savo pareiškimą.
Konklava, rinksianti naują popiežių, gali prasidėti praėjus 15-20 dienų po Benedikto XVI atsistatydinimo. Šiais metais Velykų sekmadienis yra kovo 31-oji.
Josephas Ratzingeris popiežiumi tapo 2005 metų balandį po Jono Pauliaus II mirties. Nors jis, jo pačio teigimu, "meldėsi, kad būtų išrinktas kas nors kitas", konklava ketvirtuoju mėginimu dviejų trečdalių balsų dauguma paskyrė jį pontifiku. Šimtai tūkstančių tikinčiųjų balandžio 25-ąją stebėjo naujojo popiežiaus inauguraciją Šv. Petro aikštėje.
2010 metais išleistoje interviu knygoje Benediktas XVI pareiškė, kad popiežiaus "pareiga" yra atsistatydinti, jei jis negali susidoroti su savo pareigomis. "Jei popiežius prieina prie aiškios išvados, kad fiziškai, psichiškai ir dvasiškai nebegali vykdyti savo tarnystės uždavinių, tada jo teisė, o, esant aplinkybėms, ir pareiga, yra atsistatydinti", - sakė Benediktas XVI.
Popiežiaus brolis Georgas Ratzingeris Benedikto XVI pasitraukimo priežastimi nurodė prastą jo sveikatą. "Amžius spaudžia, - sakė jis agentūrai dpa. - Mano brolis tokiame amžiuj nori daugiau ramybės". G. Racingeris prisipažino jau kelis mėnesius žinojęs apie jo planus atsistatydinti.
Remiantis Bažnyčios teise, popiežius gali atsistatydinti, jei tam yra rimtų motyvų. Tačiau tai Katalikų Bažnyčios istorijoje tai iki šiol pasitaikė labai retai.
(papildyta 16.15) Naujuoju popiežiumi gali tapti lotynų amerikietis
Popiežiui Benediktui XVI paskelbus, kad jis šį mėnesį atsistatydins, Romos Katalikų Bažnyčiai galbūt jau atėjo laikas naujuoju popiežiumi išrinkti ne europietį, o juo galėtų tapti lotynų amerikietis, praneša "Reuters".
Lotynų Amerikoje gyvena 42 proc. iš 1,2 milijardo katalikų. Tai didžiausia katalikų grupė. Palyginimui, europiečiai sudaro 25 proc. visų katalikų. Po lenko popiežiaus Jono Pauliaus II ir vokiečio Benedikto XVI šis postas, kurį anksčiau užimdavo tik italai, tapo atviru visiems. Kas tampa popiežiumi, priklauso nuo kandidato asmenybės, kuri, jį renkančių kardinolų nuomone, turi būti tinkamiausia toliau vadovauti katalikams.
Du aukšti Vatikano pareigūnai neseniai netikėtai aiškiai užsiminė apie galimus popiežiaus įpėdinius. Iš jų pasisakymų galima daryti išvadą, kad nauju popiežiumi galėtų tapti lotynų amerikietis.
"Pažįstu daug vyskupų ir kardinolų iš Lotynų Amerikos, kurie galėtų imtis atsakomybės už Katalikų Bažnyčią", - sakė arkivyskupas Gerhardas Muelleris, kuris vadovauja Tikėjimo doktrinos kongregacijai.
"Katalikų Bažnyčia moko, kad krikščionybė nėra sutelkta tik Europoje", - interviu prieš Kalėdas sakė Vokietijoje gimęs arkivyskupas.
Šveicaras kardinolas Kurtas Kochas, Vatikano krikščionių vienybės departamento vadovas, Ciuriche dienraščiui "Tagesanzeiger" taip pat prieš Kalėdas sakė, kad Bažnyčios ateitis yra ne Europoje.
"Būtų gerai, jei kitoje konklavoje būtų kandidatų iš Afrikos ar Pietų Amerikos", - sakė K. Kochas.
Paklaustas, ar rinktųsi ne europietį kandidatą, jei jis ir europietis būtų vienodai tinkami, jis atsakė "taip".
Jei jau tikrai atėjo eilė Lotynų amerikiečiams, pirmaujantys kandidatai galėtų būti didžiulės San Paulo vyskupijos, Brazilijoje, vadovas, arkivyskupas Odilo Schereris ir italų kilmės argentinietis Leonardo Sandri, kuris dabar vadovauja Vatikano Rytų Bažnyčių departamentui. Peteris Turksonas iš Ganos, Vatikano teisingumo ir taikos departamento vadovas, laikomas pagrindiniu kandidatu iš Afrikos.
Apie pusę balso teisę turinčių kardinolų yra iš Europos, todėl išlieka gana didelė tikimybė, kad naujas popiežius bus iš Senojo žemyno. Vatikanas tikisi naują popiežių išrinkti kovo mėnesį.
