Žurnale „Nature“ paskelbtos dviejose studijose daroma išvada, kad sistema, žinoma kaip Atlanto meridianinė cirkuliacija, silpnėja, ir šis faktas patvirtina jau seniai mokslininkų keliamas prielaidas.
Tyrėjų grupės pritaria hipotezei, kad šį vandenyno srovių silpnėjimą lemia jūrinių, sausumos ir šelfo ledynų tirpsmas. Dėl jo į Atlanto vandenyno šiaurinę dalį priplūsta daug gėlo vandens, kurio tankis mažesnis negu druskingo jūros vandens.
„Šis gėlas vanduo lėmė silpnesnę AMOC, nes dėl jo vandenys tampa nepakankamo tankio, kad nugrimztų“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienos studijos bendraautorius Davidas Thornalley, dirbantis Londono universiteto koledže.
AMOC dažnai lyginamas su konvejerio juosta, pernešančią vandenynuose šilumą ir tuo pačiu veikiančia orus sausumoje.
Ši sistema neša įšilusius druskingus Golfo srovės vandenis į šiaurę. Vandens atpalaiduojama šiluma pasklinda atmosferoje ir lemia švelnesnį klimatą Vakarų Europoje.
Pasiekęs šaltas šiaurės jūras vanduo atvėsta, nugrimzta į didelę gelmę ir yra nešamas į pietus iki pat Antarkties. Galiausiai jis sugrįžta į Golfo srovę, ir ciklas kartojasi.
„Jeigu ši sistema toliau silpnės, ji gali sutrikdyti orus nuo Jungtinių Valstijų ir Europos iki Afrikos Sachelio bei skatinti spartesnį jūros lygio kilimą JAV Rytų pakrantėje“, – nurodė šiame tyrime dalyvavęs Vuds Holo okeanografijos institutas.
AMOC ne vien šildo Europą, bet ir atlieka kitokį svarbų vaidmenį: perneša maistingąsias medžiagas ir deguonį, įvairiuose vandenynų regionuose paskleidžia jūrinių organizmų, tokių kaip koralai ir žuvys, lervų ir mailiaus.
Be to, nuo jos priklauso vandenynų gebėjimas pasisavinti ir kaupti anglies dvideginį – gausiausias Žemės atmosferoje šiltnamio efektą lemiančias dujas.
Daugiau žiemos audrų
Pirmojoje studijoje D. Thornalley ir jo bendradarbiai apžvelgia vandenyno dugno nuosėdų tyrimus. Šios nuosėdos tarsi „istorijos metraščiai“ atskleidžia vandenynų srovių cirkuliacijos ypatumus pagal smėlio smiltelių klostymosi pobūdį.
Juo vieno sluoksnio smiltelės stambesnės, juo stipresnė turėjo būti srovė.
Šie duomenys rodo, kad AMOC buvo gana stabili 400–1850 mūsų eros metais. Vėliau cirkuliacija pradėjo silpnėti, ir šie pokyčiai apytikriai sutapo su sparčiu pramonės vystymusi pasaulyje.
Antrosios studijos autoriai tyrė vandenyno paviršiaus temperatūros ypatumus ir nustatė, kad per pastaruosius 50 metų AMOC susilpnėjo maždaug 15 procentų. Mokslininkų nuomone, tai lėmė pasaulinis klimato šiltėjimas, skatinamas iškastinio kuro (anglių, naftos ir gamtinių dujų) deginimo.
Abi grupės užfiksavo panašaus laipsnio AMOC susilpnėjimą, tik per labai skirtingus laikotarpius.
Šios išvados galbūt padės nustatyti pirminę priežastį: ar cirkuliacijos pakitimus lėmė žmogaus veikla, ar natūrali klimato kaita.
„Pirminis susilpnėjimas, kaip parodome, įvykęs Mažojo ledynmečio pabaigoje, tikriausiai yra dalis natūralių procesų, užbaigusių Mažąjį ledynmetį“, – sakė D. Thornalley, turėdamas omenyje vėsesnio klimato laikotarpį nuo XVI šimtmečio iki XIX amžiaus vidurio.
„Tačiau faktas, kad AMOC išliko silpna ir dar labiau silpnėjo XX amžiuje, įskaitant pastebimą nuosmukį nuo maždaug 1950 metų, labai tikėtina, yra nulemtas žmogiškųjų veiksnių“, – pridūrė jis.
Tyrėjai negalėjo pateikti prognozių, ar AMOC toliau silpnės.
Jeigu taip nutiktų, Atlanto vandenyno šiaurinė dalis dar labiau atvės, todėl tikėtina, kad Europoje bus daugiau ir smarkesnių žiemos audrų. Taip pat atogrąžų liūčių juosta gali pasislinkti piečiau, o JAV Rytų pakrantėje jūros lygis gali kilti sparčiau, nurodė mokslininkai.
Vis dėlto pasaulinis klimato šiltėjimas turbūt su kaupu kompensuos bet kokį silpnesnės AMOC lemiamą atvėsimą Europoje, pažymėjo D. Thornalley.
Europos Sąjungos finansuojamas tyrimų projektas ATLAS, taip pat dalyvavęs šiose studijose, daro išvadą, kad kintant vandenynų srovių padėčiai ir gyliui gali būti paveikti komercinės žvejybos ištekliai, o į kai kuriuos regionus bus atnešama mažiau deguonies prisotinto vandens.
„AMOC silpnėjimas taip pat gali lemti temperatūros padidėjimą arba sumažėjimą keliais laipsniais Celsijaus. Tai paveiktų kai kuriuos vertingus žvejybos plotus, taip pat planktono, žuvų, jūrinių paukščių ir banginių gausumą“, – sakoma ATLAS pranešime.
Toliau silpnėjant šiai sistemai „daugiau anglies dvideginio išsiskirtų į atmosferą, kur jis sukelia šiltėjimą“, pridūrė D. Thornalley, tad šis užburtas ratas dar labiau įsigalėtų.
Paskelbtų studijų išvados rodo, kad modeliuose, pagal kuriuos prognozuojami pasaulinio klimato šiltėjimo scenarijai, tikriausiai nepakankamai atsižvelgiama į silpnėjančios AMOC poveikį, pabrėžė mokslininkų grupės.
