Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, BNS
Graikija taps pirmąja euro zonos valstybe, kur vyriausybę sudarys atvirai prieš taupymo politiką pasisakanti partija.
Pasibaigus pirmalaikiams rinkimams paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad kairiųjų partija „Syriza“ surinko nuo 35 iki 39 proc. balsų – taigi tiek, kad jai tikriausiai neprireiks netgi koalicijos partnerių. Tokie rezultatai „Syrizai“ leistų tikėtis nuo 146 iki 158 mandatų 300 vietų parlamente.
Partija žada išlaikyti eurą, bet griežtai derėtis, kad būtų nurašyta pusė skolų ir atsisakyta skolintojų primestų reformų.
Devyni milijonai Graikijos rinkėjų galėjo pasakyti, ką mano apie dabartinę taupymo politiką. Kairieji triumfuoja nuo to, ką skelbia balsavusiųjų apklausos.
Partija „Syriza“ net keliolikos procentinių punktų persvara aplenkė valdančius dešiniuosius.
Kadangi laimėjusiai partijai įstatymai skiria papildomas 50 vietų parlamente, jai tokios persvaros galbūt pakaks netgi be partnerių sudaryti vyriausybę. Ji, bent jau sprendžiant iš pažadų, turi apgręžti šešerių metų taupymo politiką – kelti minimalią algą, mažinti mokesčius, stabdyti privatizaciją ir darbuotojų atleidimus, subsidijuoti elektros kainą.
Tikslūs rezultatai tuoj taps žinomi, bet nei Graikija, nei visa euro zona nežino, kas paskui. Ambicingasis „Syriza“ lyderis Aleksis Cipras, tapsiantis jauniausiu premjeru per pusantro šimto metų, žada iki birželio pabaigos pratęsti derybas, kad šalis galėtų nesilaikyti nekenčiamų diržų veržimo pažadų, kuriuos davė mainais į 245 mlrd. dolerių paskolas.
Tačiau neaišku, ar skolintojai sutiks, nes dabar numatyta, kad iki vasario pabaigos Graikija turi laikytis įsipareigojimų. Jei ne, ji negali tikėtis paskutinės paskolų dalies – 7 mlrd. eurų – ir Graikijai vėl kyla bankroto grėsmė, nes jau netrukus teks rasti daugiau kaip 4 mlrd., o vasarą – dar 10 mlrd. senoms skoloms grąžinti.
„Mūsų bendra ateitis Europoje nėra diržų veržimo ateitis. Tai demokratijos, solidarumo ir bendradarbiavimo ateitis“, – sakė „Syriza“ vadovas A. Cipras.
Europos lyderiai pirmadienį tikriausiai paskelbs gerbiantys rinkėjų pasirinkimą, bet Briuselis, o svarbiausia, pagrindinė skolintoja Vokietija, niekad neslėpė paramos dabartinei politikai.
Trejus metus šalį valdžiusių dešiniųjų premjeras ragino rinkėjus nesirinkti nežinomybės, juolab dabar, kai taupymo politika ima duoti vaisių ir šalis pamažu ima ropštis iš ekonominės krizės – giliausios nuo karinės chuntos žlugimo aštuntajame dešimtmetyje. Jis sako, kad negalima rizikuoti europine kryptimi.
„Šiandien sprendžiame, ar eisime pirmyn – stipriai, saugiai ir užtikrintai, ar leisimės į nuotykius“, – sakė Graikijos premjeras A. Samaras.
Tačiau daugeliui rinkėjų kančių buvo per daug – jų pajamos sumažėjo trečdaliu, kas ketvirtas nedirba – tarp jaunimo netgi kas antras. Ekonomika susitraukė ketvirtadaliu. Su šūkiu „Pagalba ateina“ Syriza lyderis žada reikalauti, kad skolintojai nurašytų pusę iš 320 mlrd. skolų, kurias smarkiai padidino Graikijos gelbėjimo programa.
Che Guevara besižavintis A. Tsipras žada nurašius skolas pagaliau pasirišti kaklaraištį. Europos Sąjunga ir Vokietija kol kas tokią galimybę atmeta.
Kairiųjų partija nebėra radikali ir antieuropietiška, bet A. Cipras žada derėtis griežtai. Tačiau ir Europos Sąjunga nebemato reikalo nuolaidžiauti, nes ir Graikijos būklė ne tokia prasta, o ir pati bendrija šįkart jau turi priemonių atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, kurio daugelis vis dėlto šįkart nebesitiki.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
