Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai iš visų 300 įstatymų leidėjų.
Kalboje, pasakytoje prieš balsavimą, Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pareiškė įsitikinimą kad „Graikijos žmonės tars tvirtą ne ultimatumui“, kurį pateikė šalies ES-TVF kreditoriai, ir „didelį taip Europos solidarumui“.
Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „po šio išdidaus „Ne“ šalies derybinė galia (su kreditoriais) bus sustiprinta“. Preliminariame pranešime buvo nurodyta, kad už referendumą pasisakė 179 parlamentarai, - jį palaikė daugumą turintys radikalios kairiosios partijos „Syriza“ nariai ir jų sąjungininkai iš konservatyvios populistinės Nepriklausomųjų graikų partijos (ANEL), taip pat neonacistinė „Aukso aušros“ partija.
Konservatyvios Naujųjų demokratų partijos ir socialistinės PASOK partijos atstovai balsavo prieš siūlymą rengti referendumą, lygiai kaip Komunistų partijos ir centristinės partijos „Upė“ („To Potami“) deputatai.
Graikai, kaip nurodoma siūlumo referendumo tekste, turės tarti „taip“ ar „ne“ toms priemonėms, kurias ES-TVF kreditoriai pateikė Atėnams penktadienį per vieną iš paskutiniųjų derybų, vykstančių jau nuo vasario mėnesio, ratų.
Po mėnesiu trukusių bevaisių derybų šią savaitę ES ir TVF pateikė Atėnams pasiūlymą, kuris numato penkiems mėnesiams pratęsti pagalbos programą su 15,5 mlrd. eurų finansiniu paskolų paketu mainais į į reformas ir biudžeto taupymo priemones.
Tačiau Graikijos vyriausybė mano, kad sutikusi su tokiu pasiūlymu ji teįstengs atsiskaityti su skolintojais per artimiausius mėnesius, bet nesukurs sąlygų šalies ekonominiam atsigavimui.
Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas šeštadienį pranešė, kad euro zonos ministrai nutarė, jog finansinės pagalbos Graikijai programa turi baigtis kaip planuota, birželio 30 dieną.
„Esant tokiai padėčiai, manau, kad galime daryti išvadą, kad, nors ir kaip būtų gaila, (pagalbos) programa baigsis antradienio vakarą“, – pridūrė J.Dijsselbloemas, Nyderlandų finansų ministras.
Šis sprendimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.
J.Dijsselbloemas pažymėjo, kad Atėnai paskelbė referendumą ir atmetė naujausius skolintojų pasiūlymus, todėl ministrams neliko kitos išeities, tik palikti Graikiją be avarinės kredito linijos pirmąjį kartą nuo skolų krizės pradžios prieš penkerius metus.
„Nors buvo dedamos pastangos visais lygmenimis ir buvo visiškas Eurogrupės palaikymas, gaila, bet šis pasiūlymas buvo atmestas Graikijos valdžios, kuri nutraukė derybas dėl (pagalbos) programos ... vienašališkai“, – sakoma Eurogrupės pranešime.
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis šeštadienį perspėjo, kad euro zonos partnerių atsisakymas pratęsti dabartinę Atėnų finansinės pagalbos programą po birželio 30 dienos gali sukelti negrįžtamą žalą Europos Sąjungos vieningajai valiutai.
„Šiandieninis Eurogrupės atsisakymas palaikyti mūsų prašymą pratęsti tą susitarimą kelias dienas arba porą savaičių ... neabejotinai pakenks Eurogrupės – kaip demokratiškos sąjungos – patikimumui, ir labai bijau, kad ta žala bus negrįžtama“, – J.Varufakis sakė po susitikimo su euro zonos finansų ministrais.
„Šiuo gyvybiškai svarbiu momentu toliau kovojame dėl sutarties – iki paskutinės akimirkos. Nenoriu spekuliuoti dėl nesėkmės“, – žurnalistams sakė J.Varufakis.
Pasak jo, jeigu pavyktų užsitikrinti tokį susitarimą, jo vyriausybė, nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, „ragintų Graikijos žmones balsuoti „taip“ (ir pritarti skolintojų siūlomoms reformoms)“ per liepos 5 dieną vyksiantį referendumą, kurį Atėnai paskelbė penktadienį vėlai vakare.
