Kaip parodė galutinis skaičiavimas, už kreditorių reikalaujamas priemones parlamente, prie kuriuo susirinkę protestuotojai susirėmė su riaušių policijos pajėgomis, balsavo 229 įstatymų leidėjai, joms nepritarė 64, o dar šeši susilaikė.
Valdančiajai radikaliai kairiajai partijai „Syriza“ įstatymo projektą pavyko prastumti su proeuropietiškų opozicijos partijų deputatų balsais, nes 32 vyriausybės stovyklos įstatymų leidėjai iš 149, tarp jų buvęs finansų ministras Yanis Varoufakis, parlamento pirmininkė Zoe Constantopoulou ir energetikos ministras Panagiotis Lafazanis balsavo prieš priemones.
Gynybos ir darbo viceministrai taip pat balsavo prieš pateiktą įstatymą.
Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos per trečiadienį parlamente vykusius debatus sakė, kad jo sprendimas paremti finansinio gelbėjimo sąlygas yra žingsnis, kuris „prislėgs mane visam gyvenimui“.
„Nežinau, ar padarėme teisingai. Žinau, kad padarėme kažką, dėl ko, kaip jutome, neturėjome pasirinkimo“, - sakė jis.
Premjeras Alexis Tsipras, kuriam šis žingsnis tapo iki šiol didžiausiu politiniu išbandymu, tvirtino nesutinkantis su dauguma drakoniškų susitarimo sąlygų, bet sakė, kad šalis neturi kito pasirinkimo, jei nori likti euro zonoje.
„Mes nenusigręšime nuo savo pažado iki galo kovoti dėl dirbančių žmonių teisių“, - į keblią padėtį patekęs vyriausybės vadovas sakė deputatams prieš balsavimą.
„Mums visiems nėra kitos galimybės už šios atsakomybės naštos pasidalijimą“, - sakė A.Tsipras.
Žūtbūtinis balsavimas vyko netrukus po to, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė niūrų perspėjimą, jog Graikijai gali prireikti daug didesnės paramos, kad šalis nebūtų priversta pasitraukti iš euro zonos, negu iki šiol buvo linkusios svarstyti Europos vyriausybės.
Pagal pirmadienį sudarytą susitarimą A.Tsipras sutiko imtis didelio masto pokyčių darbo rinkoje ir pensijų sistemoje, pertvarkyti pridėtinės vertės ir kitokius mokesčius, nors daugelį tų reformų rinkėjai yra atmetę per liepos 5-ąją vykusį referendumą. Šios priemonės turi būti vykdomos mainais į naujas lėšas, kurios palaikytų stringančios Graikijos ekonomikos gyvybingumą.
Parlamentas Atėnuose turėjo pritarti šiai sutarčiai, kad 18 kitų euro zonos šalies lyderiai galėtų pradėti derybas dėl to, ką Graikijai reikia skirti mainais - iki 86 mlrd. eurų vertės trejų metų kredito liniją, kuri būtų jau trečioji šalies finansinio gelbėjimo programa per pastaruosius penkerius metus.
Pagal naują planą, euro zonos vyriausybės skirs 40–50 mlrd. eurų naujai trejų metų trukmės Graikijos finansinio gelbėjimo programai. Kitą didelę dalį reikalingų lėšų skirs TVF, o likusi suma turėtų būti surinkta parduodant valstybės aktyvus finansų rinkose, sakė vienas Europos pareigūnas.
Privatizuojamas Graikijos turtas bus patikėtas specialiam fondui, kurio kapitalas siektų 50 mlrd. eurų. Iš tų lėšų apie 25 mlrd. eurų iš tų lėšų būtų skirta Graikijos bankams rekapitalizuoti.
Prie parlamento prieš balsavimą įtūžę demonstrantai mėtė į policiją, kuri leido ašarines dujas, padegamuosius užtaisus.
„Mūsų vyriausybė - tai išdavikų vyriausybė. Mes balsavome „Ne“, o tada Tsipras pasirašė blogesnes sąlygas. Tai beprotybė“, - liejo pyktį bedarbis demonstrantas Arseniosas Pappas.
Keli protestantai laikė iškėlę plakatus su užrašu „Mūsų tartas „Ne“ reiškia „Ne“.
„Jis mums melavo. Jeigu jam dar liko bent kiek savigarbos, jis turi atsistatydinti“, - sakė 28 metų Andronicusas Sarlakis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
