Dauguma Graikijos įstatymų leidėjų penktadienį nubalsavo už trečiąjį šalies finansinio gelbėjimo paketą po visą naktį trukusių debatų, pranešė naujienų agentūra AFP.
Dauguma iš 222 balsavime dalyvavusių įstatymų leidėjų palaikė 400 puslapių apimties dokumentą. Prieš jį balsavo 64 parlamento nariai, o 11 deputatų susilaikė.
Premjeras Alexis Tsipras anksčiau paragino parlamentą pritarti šiai sutarčiai, siekiant „užtikrinti šalies gebėjimą išgyventi ir tęsti kovą“.
A.Tsipras buvo griežtai kritikuojamas griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“ dėl to, kad nusileido kreditorių reikalavimams vykdyti griežto taupymo priemones.
Daugelis tų maištininkų balsavo prieš naująjį susitarimą, o ši nesantaika gali suskaldyti partiją ir atvesti į pirmalaikius rinkimus.
„Man dėl jūsų gėda. Pas mus nebėra demokratijos ... tik euro zonos diktatūra“, – iškilus „Syriza“ narys ir buvęs energetikos ministras Panagiotis Lafazanis sakė prieš balsavimą.
P.Lafazanis ketvirtadienį kartu su kitais 12 kairiojo sparno politikų pasirašė deklaraciją, skelbdami, kad įkurs naują judėjimą, nusistačiusį prieš diržų veržimo politiką. Vis dėlto iš „Syriza“ jis nepasitraukė.
A.Tsipras sakė, kad Vokietija, o ypač jos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, stengėsi susilpninti Graikiją ir pabloginti jos padėtį Europos bendrosios valiutos erdvėje arba netgi privesti prie Atėnų pasitraukimo iš euro zonos.
„Po kelių valandų ... naudodamas nesąžiningus argumentus ir nesąžiningus reikalavimus ponas Schaeuble dės pastangas žengti atgal nuo to, kas buvo sutarta“, – tvirtino premjeras, kalbėdamas apie vėliau penktadienį įvyksiantį Eurogrupės susitikimą.
„Tai būtų ne (Graikijos finansų ministro Euclido) Tsakalotos arba Graikijos, o visos Europos pralaimėjimas“, – sakė jis.
ES prognozuoja didelį Graikijos skolų padidėjimą 2015-2016 metais
Europos Komisija prognozuoja didelį Graikijos skolų padidėjimą per ateinančius dvejus metus, ketvirtadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Die Welt“, esą susipažinęs su naujausia Briuselio analize šiuo klausimu.
Kaip rašo „Die Welt“, Komisijos parengtoje studijoje prognozuojama, kad šiemet Graikijos skolos padidės iki 196 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2016 metais – iki 201 proc. BVP.
Šiuo metu šalis yra skolinga apie 320 mlrd. eurų – 170 proc. bendrojo vidaus produkto.
Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, studijoje prognozuojama, kad Atėnų skolos maždaug 2020 metais sumažės iki 175 proc., o 2030 metais – iki maždaug 122 proc. BVP.
Šie skaičiai tebėra didesni negu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateikiama didžiausia tvarios skolos riba – 120 proc. bendrojo vidaus produkto, nurodė laikraštis.
Sprendimas suteikti Graikijai tarpinę paskolą reikštų „grįžimą į krizę be pabaigos“, sako premjeras A. Tsipras
Graikijos premjeras Alexis Tsipras penktadienį ryte perspėjo, kad Vokietijos pasiūlymas suteikti skolų prislėgtiems Atėnams tarpinę paskolą, o ne patvirtinti naują finansinio gelbėjimo planą reikštų „grįžimą į krizę be pabaigos“.
Graikijos parlamente tęsiantis visą naktį trukusių debatų maratonui dėl tos sutarties, euro zonos finansų ministrai vėliau penktadienį turėtų susitikti Briuselyje ir nuspręsti, ar verta patvirtinti 85 mlrd. eurų vertės Atėnų finansinio gelbėjimo paketą.
A.Tsipras taip pat kreipėsi į kitas ES šalis, ragindamas nepritarti alternatyviam krizės sprendiniui, kurį siūlo Vokietija.
„Kai kurie žmonės to nuosekliai siekė, bet mes privalome užkirsti tam kelią, o ne tai skatinti“, – į keblią padėtį patekęs ministras pirmininkas sakė parlamentui po visą dieną ir naktį trukusių įtemptų debatų dėl drastiškų taupymo priemonių, kurias reikalauja vykdyti šalies skolintojai.
Šios diskusijos dar labiau paaštrino gilius vidinius nesutarimus Graikijos valdančiojoje radikalioje partijoje „Syriza“.
Premjeras aiškino, kad jo vyriausybė „prisiėmė atsakomybę toliau kovoti, o ne nusižudyti ir tuomet bėgti į kitus tarptautinius forumus bei sakyti, kad nesąžininga, jog mums teko nusižudyti“.
„Man labiau priimtinas kompromisas, o ne Zalongo šokis“, – pridūrė A.Tsipras, turėdamas galvoje liūdnai pagarsėjusią XIX amžiaus masinę savižudybę Graikijos šiaurėje, kai grupė moterų ir vaikų užsimušė nušokę nuo skardžių, užuot paklusę žiauriam Osmanų imperijos valdytojui Ali Pashai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
