Gyventojų surašymas parodys, kiek lietuvių liko Lietuvoje, o kiek jų sotesnio gyvenimo iškeliavo ieškoti užsienyje. Tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. gyventojų, tačiau neoficialiai kalbama, kad išvykimą iš šalies deklaruoja tik pusė išvykstančiųjų, todėl tikrieji emigracijos mastai kur kas didesni.
Užsienį pasirinkę lietuviai neslėpė, kad gimtą kraštą į užjūrį išmainė susidūrę su nepritekliais ir nedarbu, norėdami užsidirbti pragyvenimui. Visi jie mažiausiai kas metus grįžta į Lietuvą, aplanko artimuosius, pasinaudoja medicinos paslaugomis, aplanko stomatologus ir grįžta ten, kur gyvenimas, kaip tvirtina, sotesnis.
Darbdaviai užtrenkė duris
52 metų Viktorija jau kelerius metus gyvena Škotijoje, Glazgo priemiestyje. Lietuvą ji paliko, kai prarado darbą. Iš pradžių su buvusiu sutuoktiniu moteris kūrė bendrą verslą, o šiam žlugus pasirašė terminuotą darbo sutartį vienoje valstybinėje įstaigoje. Šiai pasibaigus, darbdaviai nieko nepaaiškinę darbo sutarties pratęsti nepasiūlė. „Manau, taip įvyko dėl mano amžiaus. Tada man buvo daugiau nei 40 metų“, – gūžtelėjo pečiais pašnekovė.
Bevaisės darbo paieškos privertė pagalvoti apie užsienį. Šitaip padedama įdarbinimo agentūros Viktorija atsidūrė Škotijoje, Glazge, kur pirmąja jos darboviete tapo senelių namai. Šiandien moteris dirba valstybinėje įmonėje biuro tarnautoja.
Nebegrįš
Su Viktorija kalbėjomės, kai ji savaitei grįžo į Lietuvą: pasimatyti su draugais, aplankyti artimųjų ir, be abejo, aplankyti gydytojų. „Kiekvienais metais grįžtu pas savo stomatologę. – šypsojosi ji. – Nepasakyčiau, kad Škotijoje brangu taisytis dantis, ten daug ką sumoka valstybė, tačiau čia – geresni specialistai, steriliau, geriau atliekamos procedūros ir pacientai labiau saugomi.“
Paklausta, ar norėtų grįžti į Lietuvą, moteris papurtė galvą – jau nebe. „Ten pripratau, įsikūriau... Ir žmonės ten visai nieko, nuoširdesni, paprastesni“, – sakė Viktorija. Ir ji pastebėjo, kad pamažu jos gyvenamoje vietoje atsiranda vis daugiau lietuvių, kurie sėkmingai įsikuria svečioje šalyje. „Ir darbus susiranda, ir sėkmingai juos keičia, ir karjeros laiptais kyla“, – pasakojo moteris.
Išvažiavo nedvejodamas
21 metų Konradas Škotijoje skaičiuoja antruosius metus. Į užsienį jis išvyko netekęs darbo Lietuvoje – vienoje įmonėje dirbo sandėlininku. „Mažino etatus, teko išeiti, – pasakojo vaikinas. – Gal pusę metų ieškojau panašaus darbo, tačiau supratau, kad perspektyvų Lietuvoje man nedaug.“ Tokios mintys galvoje ėmė suktis po to, kai viename prekybos centre jam buvo pasiūlyta dirbti už minimalų atlyginimą – kiek daugiau nei 600 litų į rankas – po 12 valandų per dieną.
Dirbdamas Lietuvoje Konradas per mėnesį uždirbdavo 1 500–1 800 litų. Kadangi gyveno su tėvu, didelių rūpesčių dėl pragyvenimo nekildavo: pinigų užtekdavo ir pragyvenimui, ir pramogoms. Po pusę metų trukusių darbo paieškų vaikinas užsienį pasirinko nedvejodamas.
Daugiau galimybių
Paprašytas palyginti gyvenimą Škotijoje ir Lietuvoje, Konradas tvirtino, kad skirtumų begalės. Gyvendamas Vilniuje vaikinas negalėjo sau leisti išsinuomoti buto, pirkti norimų daiktų, o dabar pirkdamas brangesnį daiktą jis pataupo viso labo porą mėnesių.
„Škotijoje susirasti darbą nėra lengva. Labiausiai kliudo kalbos barjeras“, – tvirtino Konradas. Jis pats darbą valstybinėje įmonėje susirado padedamas pažįstamų. Vaikinas kiekvieną dieną važinėja po miestą ir surenka išmestus baldus. Sutartyje numatytos 8 darbo valandos su valandos pietų pertrauka, tačiau dažniausiai darbas baigiamas apie vidurdienį.
Konradas per mėnesį uždirba beveik 1 200 svarų (apie 4 700 litų). Buto nuoma – 250 svarų per mėnesį, 110 svarų sudaro mokesčiai, dėl elektrinio šildymo žiemą tenka mokėti dar 100 svarų už elektrą ir apie 50 svarų mėnesiui kainuoja televizija bei internetas. Likusi suma – maistui ir pramogoms.
Užsienyje gyventi pigiau
Jau spėjęs kelis kartus apsipirkti Lietuvos prekybos centruose, Konradas nemaloniai nustebo, kad maistas čia – kur kas brangesnis nei Škotijoje. „Kainos gal ir panašios, tačiau lietuviai uždirba mažiau nei škotai, todėl nusipirkus valgyti piniginė gerokai suplonėja, – tvirtino jis. – Nueini į parduotuvę su 20 svarų, kurie dirbant užsienyje tau yra kaip 20 litų. Tačiau Lietuvoje už 20 litų beveik nieko nenusipirksi, o Škotijoje gali nusipirkti maisto savaitei.“
Konradas pasakojo, kad 2 litrai pieno jam kainuoja vieną svarą. Tiek pat kainuoja du kepalai duonos. „Vienas kepalas kainuoja 80 svaro centų, o du – svarą, todėl duona net iš karto vyniokama po du kepalus“, – aiškino vaikinas. 18 tualetinio popieriaus ritinių pakuotė kainuoja apie 2 svarus, rūkyta dešra – nuo 3 iki 4 svarų, 30 kiaušinių dėžė – 1,5 svaro, 2 kilogramai bulvių – 50 svaro centų.
Darbą surado mama
Vitalijai taip pat 21 metai. Trečius metus ji su draugu gyvena Didžiojoje Britanijoje, Birmingame. Čia lietuvaitė atvyko ne tik dėl to, kad nerado darbo Lietuvoje, bet ir todėl, kad jau ilgą laiką čia gyveno jos mama. „Išvažiavau iš karto žinodama, kur dirbsiu, mama pasirūpino“, – šypsojosi mergina. Vitalija įsidarbino vištienos fabrike produktų fasuotoja.
„Iš pradžių labai pavargdavau, – prisiminė nelinksmas pirmąsias dienas lietuvaitė. – Dirbau patalpoje, kurioje labai daug prieskonių, nuo kurių nuolat buvo bloga, tik vėliau pripratau.“ Porą mėnesių merginai teko darbuotis per agentūrą ir mokėti mokestį už tai, kad surado jai darbą, tačiau vėliau fabriko vadovai pasiūlė pasirašyti sutartį pačiai. Per dieną merginai tenka dirbti beveik aštuonias valandas.
Po poros mėnesių į Birmingamą atvyko ir jos vaikinas – jau kitą dieną ėjo į darbą tame pačiame fabrike.
Perka viską, ko nori
Lietuvaitė neslepia, kad gyvendama čia jaučiasi laiminga. „Žinoma, traukia Lietuva, draugai, pasiilgstu pokalbių lietuvių kalba, tačiau grįžti nenoriu. Bent tol, kol Lietuvoje neįmanoma galo su galu sudurti“, – karštai kalbėjo Vitalija.
Kokio dydžio jos alga, mergina nepanoro išduoti, tačiau tvirtino, kad parduotuvėje nesižvalgo į maisto produktų kainas ir į krepšelį krauna viską, ko nori. „Lietuvoje tai būtų neįmanoma“, – liūdnai pastebėjo pašnekovė.
Per mėnesį porai tenka sumokėti 400 svarų už namo nuomą, apie 150 svarų kas savaitę kainuoja maistas. Likę mokesčiai iš karto išskaičiuojami iš algos.
Nebijo susilaukti vaikų
Tvirtai atsistoję ant kojų Vitalija ir jos vaikinas susilaukė sūnaus, o dabar mergina laukia ir antrosios atžalos. „Drąsūs esame todėl, kad turime pinigų. Lietuvoje, nors ir labai norėjau vaikų, nebūčiau pasiryžusi tokiam žingsniui“, – prisipažino lietuvaitė. Ji grįžo į Lietuvą tam, kad su artimaisiais pakrikštytų pirmagimį.
Tiesa, kaip ir daugelis užsienio lietuvių, Vitalija ir jos vaikinas gyvena nesusituokę, mat šitaip valstybė suteikia didesnę paramą tariamai vienišai mamai. „Paramos užtenka ir nupirkti viską, ko reikia vaikui, ir skaniam maistui, ir atsidėti kitiems pirkiniams“, – tikino lietuvaitė.
Sunku įsidarbinti
Paklausta, ar dabar į Birmingamą atvykęs lietuvis lengvai rastų darbą, Vitalija purtė galvą. „Dabar rasti darbą labai sunku, – pasakojo ji. – Nors krizės beveik nepajutome, laisvų darbo vietų mažai. Galimybių įsidarbinti padaugėja tik tada, jei gerai kalbi angliškai.“
Kur kas geriau bus prasidėjus vasarai, nes atsiranda daugybė sezoninių darbų. Į Didžiąją Britaniją atkeliavęs jaunimas gali skinti gėles, braškes, dirbti šiltadaržiuose. Dalis tokių „sezoninių darbuotojų“ vėliau pasilieka ilgesniam laikui.
„Man atrodo, kad Lietuvoje liko tie, kurie gali gyventi. Ir senoliai, kuriems nebėra kur trauktis“, – kalbėjo lietuvaitė ir pridūrė, kad į Lietuvą negrįš, kol negalės čia gyventi taip kaip užsienyje.
FAKTAI: Emigracija
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos daugiausia išvyksta 25–29 metų žmonės. Kiek mažesnę dalį užima 20–24 metų ir 30–34 metų lietuviai.
Dažniausiai lietuviai emigruoja į Didžiąją Britaniją ir Airiją.
2011 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 311,3 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 14,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.
Viešosios politikos instituto duomenimis, trečdalis emigravusių lietuvių į Lietuvą planuoja grįžti ne anksčiau nei 2011 metais.
40 proc. grįžusių iš emigracijos lietuvių norėtų iškeliauti vėl, tvirtina Viešosios politikos instituto tyrimas.
