Apie tai, ką sumanė D. Trumpas ir su kokiais iššūkiais dabar susiduria Ukraina, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas ir VU TSPMI profesorė, tyrinėjanti nykstančias ir atsirandačias sienas pasaulio politikoje, valstybių tapatybes Dovilė Jakniūnaitė.
Vienas iš iššūkių, su kuriuo dabar susiduria Ukraina, yra karių trūkumas. Ar Ukrainai kariauti būtų lengviau, jei būtų daugiau jaunų ukrainiečių?
V. J. Žukas: Reikia pradėti kalbėti apie mobilizacijos įstatymą. Kai įstatymas pavasarį buvo priimtas, prasidėjo mobilizacija, atsirado daug dezertyrų, daug tokių, kurie vengė šaukimo į kariuomenę. O mobilizacija nereiškia, kad jau kitą dieną kareivį gali išsiųsti į frontą – jam reikalingas pasirengimas. Buvo prarasta labai daug laiko. Kai eina kalba apie ginkluotės tiekimą arba jos trūkumą, tai dabar nėra pagrindinė problema – Amerika tiekia ginklus. <...>
Sunkios situacijos fronte susidarymas yra dėl žmonių trūkumo. Labai daug dezertyrų. Ukrainiečiai netaiko tokių metodų kaip rusai: nevaro dezertyrų į duobes, neriša jų prie medžio, nevaro jų į šturmo grupes ir nesityčioja iš jų, nesušaudo jų, kaip daro Rusija. Iki naujų metų yra paskelbta, kad tie, kurie dezertyravo, jeigu iki sausio 1 d. grįš į dalinius, jų laukia reabilitacija, tai reiškia, kad teisiškai jie nebebus persekiojami. Tas turėjo teigiamą postūmį – dalis karių pradėjo grįžti į frontą.
Pagrindinis dalykas yra karo nuovargis, daug žuvusių – beveik kiekvienoj šeimoj ar giminėj, ar kaimynystėje yra žuvusių. Nuovargį rodo ir apklausos – žmonės nori paliaubų. Prieš metus buvo visai kitokia padėtis – 73 proc. ukrainiečiai nesutiko su paliaubom ir kalbėjo tik apie tai, kad privalo būti grįžta į 1991 m. sienas. Tai dabar žmonės kalba apie taiką – ir tokių jau yra dauguma. Sudėtinga padėtis, bet ji nėra beviltiška.
Reikia, kad Europa pradėtų daugiau daryti. Man labai daug optimizmo įkvepia naujas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir tai, ką jis kalba, kaip jis elgiasi. Jo pirmieji žingsniai yra gana ryžtingi.
NATO generalinis sekretorius tiesioginės įtakos ir galios kiekvienai valstybei neturi. Donaldas Trumpas interviu sakė, kad europiečiai turėtų prisidėti daugiau prie pagalbos Ukrainai. Ar europiečiai turi valios, noro ir finansinių resursų tiekti didesnę paramą Ukrainai?
D. Jakniūnaitė: Reikia suprasti, kad kai D. Trumpas kalba apie paramą Ukrainai, jis skaičiuoja karinę paramą. Europos Sąjunga yra turbūt didžiausia Ukrainos rėmėja, jei mes žiūrėsime būtent apie valstybės funkcionavimą, nes prisiminkime, kad valstybei reikia ne tik kariauti, bet ir užtikrinti socialines funkcijas. Čia yra daug prisidedama ir kartais mes to neįvertiname.
D. Trumpas pasirenka vieną specifinį dalyką ir orientuojasi į jį. Čia, be abejo, JAV yra daug prisidėjusi prie to. Dažnai į D. Trumpo retoriką reikia žiūrėti kaip į retorinę strategiją gauti kažkokių pažadų ir nuolaidų. Pamatysime, kas bus po mėnesio, po dviejų, kai žmonės, kuriuos D. Trumpas paskyrė į atsakingas pareigas, kaip jie dirbs.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame interviu pradžioje.
Butina siusti LT karius!! BUTINA atsijungti nuo BRELL, pigios Balturusijos diktatoriaus duju linijos !! BUTINA sankcioniuoti visas PRO Rusiskas salis !!