Vos praėjusią savaitę žudikui buvo leista studijuoti politikos mokslus Oslo universitete. Tiesa, universiteto vadovai pripažino, kad sprendė moralinę dilemą, priimti jį ar ne, nes kai kurių nužudytųjų artimieji taip pat jame studijuoja. Vis dėlto numatyta, kad studijuodamas A. Breivikas neturės jokio kontakto su universiteto studentais ar personalu, jam nebus leidžiama naudotis internetu. Tačiau 36-erių A. Breivikas ir jo advokatas pradėjo teisinius ginčus prieš Norvegiją dėl pažeidžiamų žudiko žmogaus teisių. Esą jam turėtų būti leista bendrauti ne tik su keliais kalėjimo medikais ir personalo darbuotojais, bet ir kitais kaliniais. Savo ruožtu kalėjimo atstovai tikina, kad A. Breivikas laikomas visiškai izoliuotas, nes baiminamasi, jog kiti kaliniai gali su juo susidoroti.
Nemažai kritikos sulaukė ir valdžios sprendimas minint žudynių metines atidaryti parodą vyriausybės pastate, kur A. Breivikas nužudė pirmąsias savo aukas. Čia ketinama eksponuoti padirbtą Breiviko policijos pažymėjimą, automobilio, kuriame sprogo bomba, dalis. Kai kurie norvegai tam prieštarauja, nes esą tokia paroda tik pašlovins žudiką.
Tv3.lt primena, kad lygiai prieš ketverius metus Oslo centre dešiniųjų, antimusulmoniškų pažiūrių Andersas Breivikas susprogdino bombą ir čia pražudė aštuonis žmones. Tačiau to jaunam vyrui neužteko. Valtimi persikėlęs į Utiojos salą, kur vyko tuo metu valdžiusios Darbo partijos vasaros stovykla, Breivikas šaltakraujiškai nušovė dar 69-is žmones, daugiausia paauglius. Vėliau paaiškėjo, kad A. Breivikas į Darbo partijos atstovus nusitaikė ir kraupiausias žudynes šalies istorijoje po Antrojo pasaulinio karo įvykdė, nes kaltino juos dėl pernelyg liberalios imigracijos politikos. Šiuo metu A. Breivikas atlieka maksimalią 21-ų metų kalėjimo bausmę, tiesa, ją bus galima pratęsti, jei bus įrodyta, kad vyras kelias pavojų visuomenei.
