Per pastaruosius 20 metų Paryžius patyrė didelius pokyčius: automobilių judėjimo vietos buvo pakeistos dviračių takais, įrengta daugiau žaliųjų zonų, panaikinta 50 tūkst. automobilių stovėjimo vietų. Dalis naudos yra nematoma, tačiau juntama pačiame ore, rašo „The Washington Post“.
„Airparif“, nepriklausoma organizacija, stebinti oro kokybę Prancūzijos sostinės regione, šią savaitę pranešė, kad nuo 2005 m. smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5) kiekis sumažėjo 55 proc., o azoto dioksido – 50 proc. Šis sumažėjimas priskiriamas „reglamentavimui ir viešajai politikai“, įskaitant priemones, skirtas riboti eismui bei labiausiai teršiančių transporto priemonių draudimui.
Oro taršos šilumos žemėlapiai rodo, kad prieš 20 metų buvo pasiektas raudonasis lygis – beveik kiekviename rajone viršijo Europos Sąjungos nustatytą azoto dioksido, susidarančio deginant iškastinį kurą, ribą. Tačiau iki 2023 m. šios raudonos zonos sumažėjo iki plono linijų tinklo, einančio per miestą ir aplink jį, kuris žymi tik judriausias gatves ir greitkelius.
Toks pokytis rodo, kaip ambicinga politika gali tiesiogiai pagerinti sveikatos būklę didmiesčiuose.
Siekis sukurti „kvėpuojantį Paryžių, kuriame būtų malonu gyventi“
Oro tarša dažnai apibūdinama kaip tylusis žudikas. PM2.5 ir azoto dioksidas siejami su didelėmis sveikatos problemomis – širdies priepuoliais, plaučių vėžiu, bronchitu ir astma.
Nuo 2014 m. Paryžiui vadovauja merė Anne Hidalgo, socialistė, paskatinusi daugelį ekologiškų politikos sprendimų ir išreiškusi siekį sukurti „kvėpuojantį Paryžių, kuriame būtų malonu gyventi“.
Jos pasiūlymai sulaukė pasipriešinimo iš dešiniųjų politikų, automobilių savininkų asociacijų ir priemiesčių gyventojų, teigiančių, kad automobilių ribojimas apsunkina jų kasdienybę.
Vis dėlto praėjusį mėnesį paryžiečiai referendume pritarė, kad dar 500 gatvių būtų perduotos pėstiesiems. Metais anksčiau miestas smarkiai padidino automobilių stovėjimo mokesčius, priversdamas vairuotojus mokėti trigubai daugiau už didesnius automobilius.
Taip pat Senos upės krantinė buvo paversta pėsčiųjų zona, o didžioji dalis automobilių eismo uždrausta prekybos bulvare Rue de Rivoli.
Carlos Moreno, Paryžiaus 1-ojo Panteono-Sorbonos universiteto profesorius ir buvęs miesto patarėjas, teigė, kad Prancūzijos sostinė sukūrė „gerovės principais grįstą urbanistikos politiką“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
