Rusija – vis dar branduolinė valstybė, nuo kurios energetinių išteklių labai priklauso Europa. Jos prezidento veiksmai akylai sekami ir komentuojami bandant aprėpti tiek pasaulio procesus, tiek Rusijos vidaus padėtį.
Ar supyko B. Obama?
V. Putinas, dar kalbėdamas telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama, kai šis sveikino tapus Rusijos prezidentu, pareiškė į Kemp Deividą nevyksiąs. Netrukus pasklido žinia, kad atsakydamas į tai B. Obama esą atsisakė vykti į Vladivostoką rugsėjį, kur bus rengiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimas.
Reikalo žinovai greitai nuramino publiką: atseit dar 2011 m. rudenį buvo žinoma, kad B. Obama į Vladivostoką nevažiuos, nes dalyvaus JAV demokratų partijos suvažiavime, kur bus keliama jo kandidatūra į prezidento rinkimus.
V. Putino atsisakymas vykti į G8 susitikimą neatrodo draugiškas veiksmas, nors regimųjų atsakomųjų diplomatinių veiksmų iš JAV pusės kol kas nesulaukta. Juolab kad pirmasis oficialus jo užsienio vizitas numatytas į Kiniją.
Reikalus šiek tiek pagadino
Rusijos prezidento pasakyta priežastis – esą jis turi dalyvauti formuojant naująją Rusijos vyriausybę – atrodo nerimta ir melaginga. Viena vertus, naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as taip pat turėjo rūpestį dėl vyriausybės formavimo, bet į Kemp Deividą vyko, kita vertus, Rusijos vyriausybės sudėtis išaiškėjo iki gegužės 14 d. – kelios dienos prieš G8 susitikimą.
Rusijos interneto erdvėje, kurios nevaržo jokia cenzūra, daug diskutuota dėl precedento neturinčio V. Putino žingsnio – G8 iki šiol taip neboikotavo nė vienas valstybės vadovas. Pareikšta įvairiausių nuomonių: pradedant spėjimu, esą V.Putinui buvo leista suprasti, kad jis JAV nepageidautinas, baigiant pritarimu jo žingsniui – girdi, JAV reikia rodyti kumštį.
Užsienio politikos žinovai atrado ypatingą priežastį – neva V. Putinas vengęs susitikimo su Japonijos premjeru Yošihiko Nodu, nes žinojęs, kad šis gali tiesmukiškai iškelti Pietų Kurilų salų grąžinimo Japonijai klausimą.
Po G8 susitikimo įvertinus jo rezultatus paaiškėjo, kad V. Putino boikotas buvo gana destruktyvus – vadinasi, jeigu jo tikslas buvo trukdyti, jis to šiek tiek pasiekė. Pavyzdžiui, V. Putino demaršas neleido visavertiškai svarstyti Sirijos klausimo, kuris šiuo metu itin opus.
Apibendrinant kelių JAV apžvalgininkų vertinimus, galima sakyti, kad V. Putinas nori parodyti, jog vadinamąjį JAV ir Rusijos santykių perkrovimą laiko niekais, nelabai teikia reikšmės G8 susitikimams ir linkęs glaudžiau bendradarbiauti su Kinija.
V. Putinas molinėmis kojomis?
Rusijos opozicionierius Eduardas Limonovas, vertindamas su G8 susijusius reikalus, savo tinklaraštyje parašė, kad „Putinas pavargo, Putinas neturi idėjų, kai jis prasižioja, iš burnos sklinda tik blogai slepiamas susierzinimas ir įžeidimai („banderlogai“, „prezervatyvai“, „spermatozoidai“). 2012 metų Putinas – tai Putino vaškinė figūra. Putinas nori karaliauti. Dirbs Medvedevas...“
Kai kurių rusų apžvalgininkai tiesmukiškai rėžė, kad V. Putinas nenorėjo išvykti iš Rusijos, nes bijojo būti nuverstas. Nors toks požiūris per paprastas, jis vis dėlto šiek tiek atskleidžia gilumines šalies problemas.
Kai V. Putinas pirmąkart pradėjo eiti šalies prezidento pareigas, Michailo Dmitrijevo vadovaujamo Strateginių projektų centro (SPC) ekspertai parengė programą. Pernai jie tiksliai išpranašavo neramumus, vėliau kilusius 2011-ųjų gruodį.
Po G8 susitikimo SPC paskelbė prognozę, numatančią Rusijos raidą pagal kelis scenarijus, iš kurių, ekspertų spėjimu, gali išsipildyti patys blogiausi.
Pasak M. Dmitrijevo, mažai tikėtina, kad šiuo metu vykstančios protesto akcijos Rusijoje savaime nuslops. Jis rašo: „Spontaniška protestų raida negali jų grąžinti į taikią vagą. Politinė prievarta toliau plėsis iš abiejų pusių ir tai mažina galimybes užkirsti kelią slinkti į politinės reakcijos būvį.“ Šiuo atveju politine reakcija vadinamas opozicijos nuslopinimas jėga.
Rusiją pakeis laikas ir skalūnai
V. Putino laukia ir kitas strateginis iššūkis – Rusijos kaip energetinės galiūnės reikšmės menkėjimas. Šioje šviesoje V. Putino nevykimą į Kemp Deividą galima vertinti kaip tyčinį ar netyčinį bandymą užbėgti už akių aplinkybėms, kai į G8 Rusija bus kviečiama tik formaliai.
„The Wall Street Journal“ pernai išspausdino straipsnį „Skalūnų dujos ir Putino mįslė“ („Shale Gas and the Putin Puzzle“). Jame siūloma paprasčiausiai palaukti, kai Rusija liausis buvusi reikšminga kaip energetinių išteklių tiekėja. Skalūnų dujos gali sumažinti Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Didelės kompanijos „ExxonMobil“, „Toreador Resources“, „Hess Corp.“, „Chevron“, „ConocoPhillips“ vykdo skalūnų dujų paieškas Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.
Netiesioginiais geologų duomenimis, Vakarų Lietuvoje gali būti skalūnų dujų, tačiau tiksliems jų kiekiams nustatyti reikia atlikti paieškos ir žvalgybos darbus. Pernai ir užpernai šiuo klausimu Lietuvoje domėjosi JAV kompanijų „Chenerie“, „Chevron“ atstovai. Vyriausybė Lietuvos geologijos tarnybai pavedė paskelbti tarptautinį konkursą, skirtą skalūnų dujų paieškai ir gavybai Lietuvoje.
V. Putinas suvokia iššūkius, kilusius Rusijos energetiniam sektoriui. Balandį dar užimdamas premjero postą jis kalbėjo Dūmos deputatams apie skalūnų dujas: „Dėl to, žinoma, gali rimtai pasikeisti angliavandenilių rinkos struktūra. Šalies energetinės kompanijos jau dabar turi atsakyti į šį iššūkį.“
Kol kas V. Putinui tenka taikytis su iššūkių gausėjimu. Skalūnų dujų savo teritorijoje suskato ieškoti Kinija, kurią Rusija tikėjosi pririšti prie savo energetinių išteklių, kaip dabar yra pririšta Europa.
FAKTAI
Nuo metų pradžios iš Rusijos išplaukė 42 mlrd. dolerių (115,08 mlrd. litų) kapitalo. 2012 m. pabaigoje šis rodiklis gali pasiekti 120 mlrd. dolerių (328,8 mlrd. litų). Investuotojai kol kas nepasitiki V. Putino valdžia
2011 m. skalūnų dujų rinka pasaulyje sudarė 26,66 mlrd. dolerių (73,04 mlrd. litų)
2011 m. „The New York Times“ legaliai ištyrė bendrovių tarnybinį susirašinėjimą ir padarė išvadą, kad pelnai iš skalūnų dujų gali būti mažesni nei teigiama bendrovių ataskaitose
Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/g8-be-v-putino-25912.html?page=3#ixzz1w9cUEsXl
